Jeigu rankoje laikote 1 cento monetą, žinokite, kad labai netolimoje ateityje apyvartoje jų gali ir nebelikti.

Antai Kanada vieno cento monetas nustojo kaldinti 2012 metais. Australijoje 1 ir 2 centų monetų nebegamina jau nuo 1992 m. Bahamų salose mažiausio nominalo monetų gamybą ir vartojimą sustabdė 2020 m. sausio pabaigoje. Jungtinės Karalystės Karališkoji monetų kalykla šiais metais paskelbė, jog dėl monetų pertekliaus kitą dešimtmetį jie nebegamins nei 2 svarų, nei 2 pensų monetų.

O kaip Europoje?

Anot Lietuvos banko, palyginus su kitų nominalų monetomis, mažųjų nominalų monetų vien Lietuvos bankas išleidžia labai daug. Kasmet iš šalies centrinio banko saugyklų į rinką išleidžiama 51 mln. vienetų arba du traukinio vagonai 1 ir 2 euro centų monetų.

1 ir 2 euro centų monetų kol kas nėra atsisakiusi nė viena euro zonos valstybė. 1 ir 2 euro centų monetos visoje euro zonoje yra teisėta mokėjimo ir atsiskaitymo priemonė. Nors jau daugelį metų vyksta diskusijos dėl smulkiųjų centų naudojimo tikslingumo.

Antai Airija, Belgija, Suomija, Nyderlandai, Italija savarankiškai jau taiko kainų apvalinimo taisyklę iki 5 ct. Šiomis monetomis galima atsiskaityti ir minėtose šalyse, tačiau jomis nebeduodama grąžos.

Ką tai reiškia? Kaip numizmatas (monetų kolekcininkas) į šį klausimą galiu atsakyti taip: gražiai išlaikytą mažytį variu padengtą plieninį euro centą, su gražia susiformavusia laiko patina (metalo senėjimo žymė) jūsų proanūkis galės tikėtis senatvėje iškeisti į kažkurią auksinę monetą. Tiesa, kokio svorio būtų tas auksinukas, nesiryžčiau burti…

Kodėl taip manau? Numizmatikos istorija byloja, kad ir milijoniniais tiražais kaltos monetos per šimtmetį kitą išsibarsto ir antrąjį kvėpavimą įgauna nebe kaip apyvartinis pinigas, o kaip kolekcionavimo objektas.

Štai Nepriklausomoje Lietuvoje 1925 m. nukaltas ir geros kokybės 1 centas šiandien paprastuose FB aukcionuose neretai parduodamas ir už 100 eurų. Žinoma, nekalbant apie vienpusius (atkalta tik viena monetos pusė, o kita lygi) centus, kalyklos broką, kažkokiu būdu patekusius į antrinę (kolekcininkų) rinką. Tokie egzemplioriai rimtesniuose numizmatikos aukcionuose parduodami už kelis tūkstančius dolerių, eurų ar svarų.

Brangiausi JAV centai

Interneto portale money.com autorius Garrettas Parkeris šiemet atnaujino informaciją apie 10 iki šiol brangiausiai parduotų JAV 1 cento monetų.

Ar galėtumėt patikėti, kad brangiausiai 1 cento monetą su Linkolno atvaizdu pardavė už 1,7 milijono dolerių?

Už tiek 2010 m. privačiame „Numizmatikos legendų“ aukcione buvo parduotas 1943 m. Denverio kalykloje iš bronzos nukaltas centas su prezidento Linkolno atvaizdu monetos averse.

Kuo tas centas toks ypatingas? Iš pažiūros – niekuo nesiskiriantis. Esmė ta, kad šios monetos dėl Antrojo pasaulinio karo sunkumų minėtaisiais 1943 metais būdavo gaminamos iš plieno, padengto cinku. Mat varis ar bronza tuo metu labiau buvo reikalingi karo pramonei. Nustatyta, kad tik 20 monetų kažkokiu būdu buvo nukalta iš 1942 m. bronzinių ruošinių. Tačiau visi šie žinomi egzemplioriai buvo pagaminti San Francisko ir Filadelfijos kalyklose. Ir tik vienas vienintelis pasaulyje žinomas 1943 m. centukas iš bronzos buvo pagamintas Denverio monetų kalykloje. Monetos gamintoją žymi paprasta akimi sunkiai įžiūrima raidelė D.

Turbūt dažnas, perskaitęs šias eilutes sušuks: „Ir kas iš to, kad vienintelis!? Juk tai ne koks nors aukso ar platinos gabalas…“

Mums – taip, tačiau kolekcionuojančių žmonių rate yra ne vienas šimtas pasiruošusių pakloti milijonus už kažkuo unikalią monetą. Ir tai nėra vien kolekcionavimo malonumas ar azartas, bet ir didelį pelną garantuojanti investicija.

O jūs ar kada pasidomėjote, kas vaizduojama miniatiūrinėje 1 euro cento monetoje? Kuo vienas mažytis pinigėlis, kuris netolimoje ateityje veikiausiai pasmerktas išnykti, skiriasi nuo kito?

Sekite mūsų internetinį laikraštį pamarys.eu, apie įvairias numizmatikos įdomybes čia dar bus rašoma.

Petras Skutulas