„The Roop“ keliauja į „Eurovizijos“ dainų konkurso finalą

„The Roop“ 65-ojoje „Eurovizijoje“. EPA-ELTA nuotr.

Roterdamas/Vilnius, gegužės 19 d. (ELTA). Lietuvai atstovaujančius „The Roop“, Roterdame antradienį pradėjusius šiųmetę „Euroviziją“, pamatysime ir finale. Į muzikinio konkurso sceną Roterdamo „Ahoy“ arenoje lietuviai su daina „Discoteque“ lips dar kartą gegužės 22-ąją. Jiems vien „Ahoy“ arenoje plojo 3500 žmonių. 65-asis „Eurovizijos“ konkursas gyvai vyksta po dvejų metų pertraukos, šiemet su šūkiu „Atsiverkime“.

Iš pirmajame pusfinalyje pasirodžiusių 16 šalių, į finalą atrinkta dešimt:

1. Lietuva „The Roop“ su daina „Discoteque“

2. Rusija Manizha „Russian Woman“

3. Švedija Tusse „Voices“

4. Kipras Elena Tsagrinou „El Diablo“

5. Norvegija TIX „ Fallen Angel“

6. Belgija Hooverphonic „The Wrong Place“

7. Izraelis Eden Alene „Set Me Free“

8. Azerbaidžanas Efendi „Mata Hari“

9. Ukraina Go_A „Shum“

10. Malta Destiny „Je Me Cesse“.

Konkursą vedė aktorė Chantal Janzen, dainininkai Edsilia Rombley ir Janas Smitas bei „Youtube“ žvaigždė Nikkie de Jager.

Antrasis pusfinalis vyks ketvirtadienį, gegužės 20 d. Jame iš viso pasirodys 17 šalių: San Marinas, Estija, Čekija, Graikija, Austrija, Lenkija, Moldova, Islandija, Serbija, Gruzija, Albanija, Portugalija, Bulgarija, Suomija, Latvija, Šveicarija, Danija. Į „Eurovizijos„ finalą irgi bus atrinkta 10 šalių.

„Eurovizijos“ finale, vyksiančiame gegužės 22-iąją, iš viso pasirodys 26 šalys, šešios iš jų jau yra žinomos: Jungtinė Karalystė, Ispanija, Italija, Vokietija, Prancūzija, Nyderlandai.

 ELTA

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite