Telefono nuotraukos kokybę lemia jutiklio taškų dydis. Bet ne vien jis…

Gera telefono kamera yra vienas svarbiausių kriterijų, kuriuos įvertiname rinkdamiesi naują išmanųjį. Technologijų ekspertai pataria, kaip nepasimesti tarp techninių parametrų ir į ką atkreipti dėmesį ieškant gerai fotografuojančio telefono.

Jūsų dėmesiui – Tomas Šakys, „Tele2“ priklausančio įrenginių serviso „Smart Master“ ekspertas pristato keturis dalykus, kuriuos svarbu ir naudinga žinoti apie telefono kameras.

Kas svarbiau – megapikseliai ar kameros jutiklio dydis?

Anksčiau telefonų gamintojai konkuravo kuris pristatys išmanųjį, turintį daugiau megapikselių. Jie buvo laikomi svarbiausiu geros kameros rodikliu. Tačiau į telefono rinką atėjus „iPhone“, pikselių karai greitai baigėsi. Pasirodęs minėtas išmanusis turėjo vos 2 MP galinę kamerą. Palyginus su kitais telefonais toks skaičius atrodė ypač mažas.

Tačiau „Apple“ anksčiau už kitus suprato, kad už megapikselių kiekį daug svarbesnis jutiklio taškų dydis. Jutiklis fiksuoja šviesą ir paverčia ją tuo, ką matome nuotraukose. Nuo jo priklauso nuotraukos dydis, ryškumas ir nuotraukos kokybė esant prastam apšvietimui. Taigi iš esmės – kaip gerai jūsų nuotraukos atrodo.

Kuo šis sensorius didesnis, tuo daugiau šviesos sugauna. Tai leidžia daryti šviesesnes nuotraukas, be to, padeda daug geriau fotografuoti prieblandoje. Vienų geriausių flagmanų rinkoje jutikliai yra 1,17 colio. Prasčiau fotografuojantys ekonominės klasės telefonai gali turėti 1/3 ar 1/5 colio jutiklį.

Prie gero kameros jutiklio pridėjus optinį vaizdo stabilizavimą, daugiau automatinio fazės aptikimo taškų, greitesnį fokusavimą, platesnę kameros diafragmą ir skirtingo židinio nuotolio objektyvus, gausime puikios kokybės nuotraukas.

 

 

Būtent į šiuos dalykus rekomenduojama atkreipti dėmesį visiems, kurie ieško naujo telefono.

Taip pat svarbu atsižvelgti ir į telefono vaizdo procesorių, t. y. kaip greitai nuotrauka užfiksuojama po mygtuko paspaudimo. Kuo laiko tarpas ilgesnis, tuo didesnė tikimybė, kad nuotrauka išeis neryški ir nesufokusuota. Be to, vaizdo procesorius susijęs ir su nuotraukų fiksavimo algoritmais.

Objektyvas – kritiškai svarbus nuotraukos kokybei

Renkantis telefoną su gera kamera labai svarbūs rodikliai yra židinio nuotolis (matuojamas milimetrais) ir maksimali objektyvo diafragma (objektyvo šviesumas), žymimas „f“ raide. Kuo židinio nuotolis yra didesnis, tuo labiau objektyvas vaizdą priartina, kuo mažesnis – tuo platesnį vaizdą objektyvas apima. Standartinis plataus kampo telefono kameros objektyvo židinio nuotolis yra nuo 22 iki 30 mm.

Tuo tarpu kameros diafragma nurodo kiek šviesos telefono kameros objektyvas gali praleisti. Ją įvertinti paprasta  kuo mažesnis skaičius ją žymi, tuo geriau. Tai reiškia, kad objektyvas yra labiau atvertas, gali surinkti daugiau šviesos ir geriau fotografuoti prietemoje. Pavyzdžiui, kamera su f 1,5 diafragma tamsoje fotografuos geriau nei identiška kamera su f 2,4 diafragma. Tačiau dienos metu kamera su 2,4 diafragma fiksuos detalesnes nuotraukas. Taip yra todėl, kad privėrus diafragmą, išsiplečia objektyvo ryškumo zona.

Telefono kameros kokybė tiesiogiai priklauso ir nuo procesoriaus galios. Kuo spartesnis procesorius, tuo greičiau jis atliks skaičiavimus, tuo sklandžiau telefonas fokusuos, pasirengs fotografavimui, nustatys apšvietimą ir kita.

Išnaudokite visas telefono kameros galimybes

Norėdami padaryti įspūdingų nuotraukų, skirkite laiko panagrinėti telefono kameros nustatymus ir fotografuokite ne įprastu „Auto“, o „Pro“ režimu. Pačios kameros valdymui geriausia naudoti originalią telefone integruotą kameros programą – ji yra ištestuota ir pritaikyta pagal telefono parametrus, tad jokia papildoma programėlė jai neprilygs. Be to, kartu su kiekvienu operacinės sistemos atnaujinimu yra atliekami reikalingi pakeitimai ir ištaisomos klaidos.

Taip pat svarbu, kad vaizdas nuotraukose „nesujudėtų“. Geras autofokusavimas padeda sekti net greitai judantį objektą, tačiau neišgelbės nuotraukos, kurią padarysime sudrebėjusia ranka. Būtent tam kamerose montuojamas vaizdo stabilizavimo mechanizmas. Pats geriausias – optinis vaizdo stabilizavimas (OIS), kai jutiklis pats juda, taip kompensuodamas mūsų judesius. Šiuo metu OIS savo flagmanuose diegia dauguma gamintojų. Stabilioms nuotraukoms taip pat verta įsigyti specialų trikojį stovą.

Dar geriau sufokusuoti vaizdą padeda „LiDAR“ technologijos vaizdo gelmės jutiklis. Jis pagreitina vaizdo fokusavimą esant silpnam apšvietimui, įgalina daryti puikias naktinio režimo portretines nuotraukas ir pagerina papildytos realybės funkcionalumą. Tiesa, kol kas jį turi tik „iPhone 12 Pro“ ir „iPhone 12 Pro Max“ modeliai.

Jei telefonu ir filmuosite, reikėtų pasidomėti, kokios jūsų įrenginio galimybės. Daugelis flagmanų gali fiksuoti 4K raiškos vaizdą, tačiau svarbu ir tai, kiek kadrų per sekundę jie gali filmuoti. 24 fps greitis yra pakankamai mažas, 30 fps greitis yra standartinis, o jei vaizdas fiksuojamas 60 fps greičiu – galima išgauti dvigubai sulėtintą arba itin sklandžiai judantį vaizdą. Kuo daugiau kadrų per sekundę, tuo nufilmuotas vaizdas bus sklandesnis ir natūralesnis. Tačiau kai kadrų per sekundę padaroma mažiau, išlaikoma didesnė raiška ir užfiksuojama daugiau detalių.

Telefono kameros priežiūra

Norėdami džiaugtis ryškiomis nuotraukomis ir gera kameros kokybe, svarbu ją saugoti ir tinkamai prižiūrėti. Kameros stikliuko subraižymo išvengsite naudodami originalų telefono dėklą. Jie sukurti taip, kad kritimo atveju maksimaliai apsaugotų telefono kameras.

Taip pat nepamirškite kamerų kartais nuvalyti, pavyzdžiui, šluoste ar akinių valymo servetėle. Blausių ir balzganų nuotraukų priežastis dažnai būna tiesiog nučiupinėtas kameros stiklas.

Jei visgi nutiko taip, kad sudaužėte ar įbrėžėte kameros stikliuką, nenusiminkite – dažnu atveju galėsite jį lengvai ir greitai pakeisti nauju. Štai naujausių „Samsung“ telefonų modelių galinio stiklo keitimas kainuoja vos 50-60 Eur. Tačiau „iPhone“ telefonų nugarėlė nekeičiama. Sudaužius išmaniojo nugarėlės stiklą, tektų keisti visą telefoną.

Nuo to apsaugo telefono draudimas. Apsidraudę naują įrenginį, galėsite būti ramūs, kad net jei jam kažkas nutiktų, juo bus greitai pasirūpinta.

Asta Buitkutė

„Tele2“ atstovė ryšiams su visuomene

@ asta.buitkute@tele2.com

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Atkurtos Lietuvos valstybės signatarai – verslumo skatintojai ir inovatoriai

signatarai

Vasario 16-oji – ypatinga diena Lietuvos istorijoje: prieš 107 metus buvo atkurta Lietuvos valstybė. 20 signatarų pasirašė mūsų valstybės atkūrimo aktą. Tarp šių mūsų šalies kūrėjų buvo verslininkų, investuotojų ir inovatorių, suformavusių augančios ir konkurencingos to laikotarpio Lietuvos ekonomikos pamatus. Bent du iš Lietuvos Nepriklausomybės Akto signatarų, šių laikų terminais, galima pavadinti inovatoriais  ir startuolių kūrėjais. Jono Vailokaičio ir Jono Smilgevičaus dėka Lietuvoje sparčiai kūrėsi pažangūs startuoliai, augo investicijos į įvairius novatoriškus projektus, buvo diegiamos inovacijos, ypač pramonėje ir žemės ūkyje.

Darbo laiko apskaitos sistemos. Ką reikia žinoti?

Darbo laiko apskaitos sistemos (DLAS) yra esminis įrankis šiuolaikinėms organizacijoms, siekiančioms efektyviai valdyti darbuotojų darbo laiką, optimizuoti procesus ir užtikrinti teisės aktų laikymąsi. Šiame straipsnyje aptarsime, ką reikia žinoti apie DLAS, jų funkcijas, privalumus ir svarbiausius aspektus, į kuriuos reikėtų atkreipti dėmesį renkantis tinkamą sistemą. Pagrindinės DLAS funkcijos: Darbo laiko registravimas: DLAS leidžia tiksliai fiksuoti darbuotojų atvykimo ir išvykimo laiką, naudojant įvairias technologijas, tokias kaip biometriniai terminalai, išmaniosios programėlės ar telefoniniai skambučiai. Pamainų planavimas: Sistemos suteikia galimybę lengvai kurti ir

„Sidabrinės nendrės“ premijos laureatas – klebonas Remigijus Saunorius

Šilutės rajono savivaldybės „Sidabrinės nendrės“ premijos komisijos pirmininkė Alina Urbonienė pranešė, kad šiemet „Sidabrinės nendrės“ laureatu išrinktas Šilutės Šv. Kryžiaus parapijos klebonas kanauninkas Remigijus Saunorius. Jis taip pat yra Šilutės dekanato dekanas, Tauragės apskrities policijos kapelionas, religijos mokslų magistras, bažnytinės teisės licenciatas. Šilutės parapijos klebono ir Šilutės dekanato dekano pareigas R. Saunorius eina nuo 2017 metų. Laureato veikla išsiskiria gebėjimu reaguoti į šiandienos aktualijas ir inicijuoti pokyčius, kurie prisideda prie visos bendruomenės gerovės. Jo vadovavimo metu buvo įgyvendinti reikšmingi projektai,

Durpyne rastas žmogaus kūnas

Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas praneša, kad vasario 13 apie 18.24 val. Šyšgirių k., durpyne, rastas 64-erių metų vyro kūnas. Pradėtas ikiteisminis tyrimas mirties priežasčiai nustatyti. Vasario 10 d. apie 11.30 val. Vilkų Kampe, išdaužus namo, kuris priklauso moteriai, gim. 1978 m., lango stiklą buvo įsibrauta į patalpas. Iš namo pavogti alkoholiniai gėrimai, siuvimo mašina bei juvelyriniai dirbiniai. Nuostolis 480 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 3 d. Tą pačią dieną 13.00 val. Jaunimo al., Šilutėje, namo laiptinėje, nepažįstama moteris, ištraukė

Taip pat skaitykite