Teismas atmetė skundą dėl durpių gavybos draudimo Aukštumalos durpių telkinyje

Regionų administracinis teismas atmetė pareiškėjų skundą Aplinkos apsaugos agentūrai (Agentūra), kuriuo prašė panaikinti Agentūros sprendimą dėl UAB „Pamariukas“ planuojamos ūkinės veiklos (PŪV) – durpių gavybos – Šilutės r. savivaldybės Aukštumalos durpių telkinio dalyje.

 

Taikomos Nemuno deltos regioninio parko  tvarkymo plano nuostatos

Agentūra priėmė sprendimą, kad planuojama PŪV neatitinka aplinkos apsaugos teisės aktų reikalavimų ir gali daryti reikšmingą neigiamą poveikį aplinkai, sukelti reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoms Nemuno deltoje, todėl neleistina pasirinktoje vietoje.

Agentūra sprendime nurodė, jog įgaliotos institucijos imasi priemonių, kad buveinių apsaugai svarbiose teritorijose būtų išvengta natūralių buveinių ir rūšių buveinių blogėjimo ir rūšių, kurių apsaugai buvo nustatytos buveinių apsaugai svarbios teritorijos, trikdymo, jei toks trikdymas galėtų būti reikšmingas, norint palaikyti ar atkurti palankią Europos bendrijos svarbos natūralių buveinių, augalų ir gyvūnų rūšių apsaugos būklę. PŪV planuojama Nemuno deltos regioniniame parke, todėl PŪV teritorijai taikomos Nemuno deltos regioninio parko tvarkymo plano nuostatos.

Agentūra sprendime taip pat nurodė, kad PŪV žemės sklypui nustatytos valstybiniuose parkuose taikomos specialiosios žemės naudojimo sąlygos. Pažymėjo, kad  žemės sklypo, kuriame buvo planuojama durpių gavyba, pagrindinė naudojimo paskirtis yra žemės ūkio. Todėl žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą.

Procese dalyvavo ir trečiasis suinteresuotas asmuo – Valstybinė saugomų teritorijų tarnyba prie Aplinkos ministerijos (VSTT), kuri su pareiškėjų pateiktu skundu taip pat nesutiko ir prašė teismo jį atmesti.

Teismo vertinimu, pareiškėjai objektyviais įrodymais nepaneigė sprendime padarytos išvados, kad planuojamos ūkinės veiklos įgyvendinimas gali sukelti reikšmingų neigiamų padarinių Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijai. Teismas pabrėžė, kad įrodyti neigiamų padarinių nebuvimą turi būtent PŪV vykdytojas, įgyvendindamas poveikio aplinkai vertinimą. Teismas taip pat pažymėjo, jog pagal Europos Sąjungos Teisingumo Teismo suformuotą praktiką institucija turi atmesti prašymą išduoti leidimą vykdyti aptariamą planą ar projektą, kai jai kyla abejonių, ar nebus pakenkta minėtos teritorijos vientisumui, nes patvirtinimo kriterijus, numatytas Buveinių direktyvos 6 straipsnio 3 dalies antrame sakinyje, apima atsargumo principą ir leidžia veiksmingai užkirsti kelią numatomų planų ar projektų neigiamam poveikiui saugomos teritorijos vientisumui.

Teismas, vertindama ribojimų proporcingumą, pažymėjo, kad ginčo žemės sklypo pagrindinė naudojimo paskirtis – žemės ūkio, o žemės sklypo naudojimo būdas – kiti žemės ūkio paskirties sklypai. Teismo nuomone, Agentūros sprendimu nebuvo ribojamas ginčo žemės sklypo naudojimas pagal pagrindinę jo naudojimo paskirtį.

Teismas pareiškėjų skundą atmetė kaip nepagrįstą. Sprendimas apeliacine tvarka gali būti skundžiamas Lietuvos vyriausiajam administraciniam teismui.

Aplinkos apsaugos agentūros inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

pakrantės

Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą. Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo

Absolventų ir abiturientų dėmesiui dėl privalomojo sveikatos draudimo

Baigei mokyklą ar nuolatines (dienines) studijas vasarą? Iki rugpjūčio 31 d. tavo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) apmoka valstybė, todėl registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl draudimo tikrai nereikia. Jei po mokslų planuoji pradėti dirbti ar ieškai naujų galimybių – kviečiame registruotis. Užimtumo tarnyba gali padėti susirasti darbą, siūlyti profesinius mokymus, karjeros konsultacijas ir kitą pagalbą. Kyla klausimų? Kreipkis – padėsime rasti tau tinkamiausią sprendimą. ∗ Dėl išskirtinių atvejų rekomenduojame konsultuotis su „Sodra“. Užimtumo tarnybos inf.

Geltonasis tiltas keičiasi. Meras tikina, kad išliks jo dvasia

tiltas

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis paviešino žinių apie vadinamojo Šilutės miesto geltonojo tilto, kuris išgabentas remontuoti, būklę ir būsimą spalvą. Primename, kad šis senas tiltas Šilutėje per Šyšos upę yra buvęs pilkos spalvos, vėliau nudažytas geltonai. Atėjus metui jį sutvarkyti, kilo diskusija dėl būsimos spalvos. Štai ką praneša meras V. Laurinaitis: – Šilutėje yra vietų, kurios žmonėms reiškia daugiau nei tik infrastruktūrą. Viena iš jų – mūsų visų gerai pažįstamas geltonasis tiltas. Pradėjus rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad tilto būklė

Taip pat skaitykite