Tautinio kostiumo spalvų ir raštų pynė

Lapkritį Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių filiale atidaryta fotodokumentikos paroda ,,Spalvų ir raštų pynė tautiniame kostiume“. Parodą, skirtą Tautinio kostiumo metams paminėti, parengė ir pristatė viešosios bibliotekos Pašyšių filialo bibliotekininkė Danutė Adomavičienė.

Renginio metu papasakota apie lietuvių tautinio kostiumo grožį. Kostiumas buvo siuvamas iš specialių lininių arba vilnonių audinių, dažytų ryškiomis kontrastingomis spalvomis: raudona, mėlyna, žalia, juoda, ruda, geltona. Būtent audimas ir buvo vienas iš svarbiausių kaimo moterų užsiėmimų.
Lietuvos teritorijoje yra susiformavę penki etnografiniai regionai: Aukštaitija, Dzūkija, Suvalkija, Žemaitija, Mažoji Lietuva. Jie skiriasi vienas nuo kito tarmėmis, įvairiais etninės kultūros aspektais, tarp jų ir tautiniais drabužiais. Kostiumą visuose regionuose sudarė tos pačios pagrindinės dalys, skyrėsi tik drabužių sukirpimas, spalvos, ornamentai, audiniai, papildomos detalės, papuošalai bei kiti aksesuarai. Kiekvienas regionas audė ir siuvosi savaip, pagal prosenelių tradicijas. Renginio dalyviams papasakota apie tautinių drabužių savitumus, būdingus tam tikram etnografiniam regionui.
Pasak D. Adomavičienės, prijuostes Lietuvoje dėvėdavo visos moterys, net mažos mergaitės, nes tai buvo labai svarbi moters kostiumo dalis, iš seno įprasta, atitinkanti padorumo reikalavimus. Tuo tarpu vyrų kostiumas, kurio stilių dažnai lėmė turtas bei luomo apribojimai, XIX amžiuje keitėsi greičiau ir ilgainiui tapo panašesnis į miestiečių aprangą.
Liemenės irgi laikytos privaloma kostiumo dalimi. Būtent liemenė aiškiausiai rodė aukštesnių luomų atstovų ir miestiečių madų įtaką.
Prieš daugiau nei 100 metų buvusi populiari visoje Lietuvoje tautinio kostiumo dalis – riešinė – šiandien vėl tapo madinga. Iš pradžių jas nešiojo tik vyrai – jomis suverždavo plačias marškinių rankoves, jos maloniai šildydavo žvarbiu oru.
Danutė surengė pamokė susirinkusias moteris, kaip megzti riešines su karoliukais. Šiuo metu tokios riešinės tapo ir moterų kasdieninės aprangos puošnia detale, kurią nusimegzti reikia daug kantrybės ir kruopštumo. Dalyvėms parodyti riešinių mezgimo raštai, papasakota apie karoliukų vėrimo ant siūlo gudrybes bei riešinių mezgimo principą.
Smagiai besišnekučiuodamos stebėjomės raštų gausumu, kūrybinga karoliukų spalvų darna, mezgimo preciziškumu. Ne viena renginio dalyvė užsikrėtė noru nusimegzti riešinę, papuoštą smulkiais įvairiaspalviais karoliukais. Tie karoliukai atėjo iš prosenelių tradicijų.
Parodą ,,Spalvų ir raštų pynė tautiniame kostiume“ aplankė ir Juknaičių pagrindinės mokyklos ikimokyklinio ugdymo grupės vaikai. Mažiesiems paaiškinta, kas yra tautinis kostiumas, kokios jo sudedamosios dalys, spalvos, kokie gražūs ir įvairiaspalviai tautiniai raštai. Susipažinę su tautiniu kostiumu, vaikai spalvino lėlių tautinius drabužius, šoko ir žaidė visokius tautinius žaidimus.

Rasa Vaičiulienė,
Šilutės F. Bajoraičio viešosios bibliotekos Juknaičių filialo bibliotekininkė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite