„Tas laivas į uostą nebeįplauks…“

Marios ne visada būna tokios ramios, kaip praėjusį vasariškai šiltą šeštadienį. Marios kartais pasišiaušia, tampa audringos, o Neptūnas pasiglemžia nežiūrėdamas, jaunas ar šeimos maitintojas. Ypač gerai tai žino gyvenantieji ant Kuršmarių kranto. Ašaros rieda, širdį sopa ne vienam marių pakrančių kaimų gyventojui, nesulaukusiems iš marių sugrįžtančių savo artimųjų: sūnaus, tėvo, vyro, brolio…
Kuršių marių pakrantėje, Ventėje, šeštadienį atidengtas paminklas Neptūno aukoms – negrįžusiems iš marių.

Prie paminklo negrįžusiems iš marių.

 

Susirinko iš abiejų Kuršmarių krantų
Į paminklo atidengimo ceremoniją susirinko ne tik aplinkinių kaimų gyventojai, atvyko ir iš toliau, net iš kito marių kranto. Tautiniais rūbais pasipuošę ventiškiai Neringa Rimkutė ir Viktoras Sadauskas paskaitė ištrauką iš Teresės Liorančienės sukurtos sakmės apie Ventę. Austine juosta aprištą paminklą atidengė ventiškė Emilija Kuliešienė, nesulaukusi iš marių sugrįžtančių brangiausių jai žmonių: sūnaus ir brolio. Jai talkino Ventės-Šturmų kaimų bendruomenės pirmininkė Antanina Adomaitytė. Iškilmių minioje ne vienam nuo ašarų sudrėko akys, prisiminimai artimiesiems suspaudė širdį.
Vasariškas vėjelis nunešė tolyn per Kuršių marias Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos kanklininkių trio melodijas.
Pašventino dviejų konfesijų kunigai
Paminklą pašventino katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčių kunigai Vytautas Tamašauskas ir Mindaugas Žilinskis. Kad marios ne visada yra draugiškos, priminė kunigas V. Tamašauskas: „Šis simbolis galėjo būti jau senai. Jis prasmingas tiems, kurie gyvena ir tiems, kurie iš marių nesulaukė savo artimųjų“. Kunigas M. Žilinskis, laimindamas išėjusius į kitą krantą – Amžinybės krantą, pakvietė visus susirinkusius maldai.
Draugų netekis
Paminklo negrįžusiems iš marių idėjos autorius Saulius Sodonis apžvelgė ilgą šio paminklo atsiradimo kelią. 1989-aisiais dirbdamas Kintuose mokytoju jis neteko trijų savo draugų, savadarbe jachta „Krantas“ išsiruošusių į Kuršių marių regatą. Kilusi didžiulė audra pasiglemžė jachtą ir jos įgulą.
Netekęs trijų geriausių draugų – kintiškių Tomo Kaknevičiaus, Sauliaus Galadausko ir gargždiškio Sauliaus Karlono – S. Sodonis seniai svarstė apie jų atminimo įamžinimą. Apie tai diskutavo draugų būryje ir artėjant tragiško įvykio dešimtmečiui. Tada idėjai realizuoti buvo įregistruotas paramos fondas „Neptūno aukos“, tačiau aukotojų sulaukta nedaug. Dabar jau šviesios atminties menininkas šilutiškis Izidorius Žilinskas buvo padaręs paminklo projektą. Tačiau idėją įgyvendinti pavyko tik kartu su aktyvia Ventės-Šturmų bendruomene, parengusią projektą.
Bendruomenės projektui „Neptūno aukoms – į krantą negrįžusiems žvejams – atminti“ paramos gauta per VVG „Pasienio žuvys“. Paminklui pastatyti prireikė per 108 tūkst. Lt.
Palinkėjo būti kelrode ir įspėjimu
Įgyvendinta idėja pasidžiaugė Kintų seniūnas Antanas Kližentis: „Šis paminklas bus simbolinis kauburėlis toms šeimoms, kurios nesulaukė sugrįžtančio iš marių savo artimo žmogaus“. Seniūnas priminė, kad ir šis paminklas, ir dar keli su vietos veiklos grupės pagalba įgyvendinti projektai Kintų seniūnijoje yra labai svarbūs kintiškiams ir svečiams.
Paminklo statybai ir Ventės-Šturmų bendruomenės namams įrengti sunaudota 263 tūkst. Lt ES lėšų.
Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis palinkėjo, kad paminklas būtų kelrodė ir priminimas, jog marios yra ne tik draugas. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, padėdamas gėlių prie paminklo negrįžusiems, pastebėjo, kad dabar negrįžusiųjų iš marių artimieji turės kur ateiti pabūti, uždegti žvakelę, padėti gėlių.
Susirinkusieji tylos minute pagerbė žuvusius mariose.
Iš kito Kuršių marių kranto – Neringos – atvykęs meras Darius Jasaitis priminė legendą apie milžinę Neringą supylusią kopas, atskyrusias marias nuo jūros: „Neringa tikėjosi ramaus užutėkio žvejams. Gaila, užutėkis ne visada būna ramus, į krantą ne visada sugrįžta žvejai“.
Neringiškiai kalbėjo, kad ir jie dabar turės kur atvykti ir pagerbti negrįžusius iš marių“.
Pagal autentišką klaipėdiečio architekto Adomo Skiezgilos projektą paminklą sukūrė įmonė „Akmens namai“. Ventės-Šturmų bendruomenės pirmininkė A. Adomaitytė dėkojo šios įmonės vadovui Raimundui Janušauskui ir kitiems, prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo.
„Šis paminklas primins pačius drąsiausius, kurie į marias išplaukė darbo reikalais, aistros ar pomėgio vedami ir negrįžo“, – įsitikinęs paminklo idėjos autorius S. Sodonis.
Užrašas ant akmeninio laivo lietuvių ir kuršių kalbomis skelbia: „Tas laivas į uostą nebeįplauks“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Šilutiškė

    Įspūdingas paminklas marių fone. Šventė labai graži, šilta, daug žmonių. Turi žmonės puikią bendruomenės pirmininkę p. Antaniną. Kaip reta buvo gražus oras, miela aplinka, tai ačiū visiems už tai. Sauliui Sodoniui – didelis ačiū, kad jo sumanymai šiame krašte sulaukia atgarsio. Esate visi šaunuoliai.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite