„Tas laivas į uostą nebeįplauks…“

Marios ne visada būna tokios ramios, kaip praėjusį vasariškai šiltą šeštadienį. Marios kartais pasišiaušia, tampa audringos, o Neptūnas pasiglemžia nežiūrėdamas, jaunas ar šeimos maitintojas. Ypač gerai tai žino gyvenantieji ant Kuršmarių kranto. Ašaros rieda, širdį sopa ne vienam marių pakrančių kaimų gyventojui, nesulaukusiems iš marių sugrįžtančių savo artimųjų: sūnaus, tėvo, vyro, brolio…
Kuršių marių pakrantėje, Ventėje, šeštadienį atidengtas paminklas Neptūno aukoms – negrįžusiems iš marių.

Prie paminklo negrįžusiems iš marių.

 

Susirinko iš abiejų Kuršmarių krantų
Į paminklo atidengimo ceremoniją susirinko ne tik aplinkinių kaimų gyventojai, atvyko ir iš toliau, net iš kito marių kranto. Tautiniais rūbais pasipuošę ventiškiai Neringa Rimkutė ir Viktoras Sadauskas paskaitė ištrauką iš Teresės Liorančienės sukurtos sakmės apie Ventę. Austine juosta aprištą paminklą atidengė ventiškė Emilija Kuliešienė, nesulaukusi iš marių sugrįžtančių brangiausių jai žmonių: sūnaus ir brolio. Jai talkino Ventės-Šturmų kaimų bendruomenės pirmininkė Antanina Adomaitytė. Iškilmių minioje ne vienam nuo ašarų sudrėko akys, prisiminimai artimiesiems suspaudė širdį.
Vasariškas vėjelis nunešė tolyn per Kuršių marias Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos kanklininkių trio melodijas.
Pašventino dviejų konfesijų kunigai
Paminklą pašventino katalikų ir evangelikų liuteronų bažnyčių kunigai Vytautas Tamašauskas ir Mindaugas Žilinskis. Kad marios ne visada yra draugiškos, priminė kunigas V. Tamašauskas: „Šis simbolis galėjo būti jau senai. Jis prasmingas tiems, kurie gyvena ir tiems, kurie iš marių nesulaukė savo artimųjų“. Kunigas M. Žilinskis, laimindamas išėjusius į kitą krantą – Amžinybės krantą, pakvietė visus susirinkusius maldai.
Draugų netekis
Paminklo negrįžusiems iš marių idėjos autorius Saulius Sodonis apžvelgė ilgą šio paminklo atsiradimo kelią. 1989-aisiais dirbdamas Kintuose mokytoju jis neteko trijų savo draugų, savadarbe jachta „Krantas“ išsiruošusių į Kuršių marių regatą. Kilusi didžiulė audra pasiglemžė jachtą ir jos įgulą.
Netekęs trijų geriausių draugų – kintiškių Tomo Kaknevičiaus, Sauliaus Galadausko ir gargždiškio Sauliaus Karlono – S. Sodonis seniai svarstė apie jų atminimo įamžinimą. Apie tai diskutavo draugų būryje ir artėjant tragiško įvykio dešimtmečiui. Tada idėjai realizuoti buvo įregistruotas paramos fondas „Neptūno aukos“, tačiau aukotojų sulaukta nedaug. Dabar jau šviesios atminties menininkas šilutiškis Izidorius Žilinskas buvo padaręs paminklo projektą. Tačiau idėją įgyvendinti pavyko tik kartu su aktyvia Ventės-Šturmų bendruomene, parengusią projektą.
Bendruomenės projektui „Neptūno aukoms – į krantą negrįžusiems žvejams – atminti“ paramos gauta per VVG „Pasienio žuvys“. Paminklui pastatyti prireikė per 108 tūkst. Lt.
Palinkėjo būti kelrode ir įspėjimu
Įgyvendinta idėja pasidžiaugė Kintų seniūnas Antanas Kližentis: „Šis paminklas bus simbolinis kauburėlis toms šeimoms, kurios nesulaukė sugrįžtančio iš marių savo artimo žmogaus“. Seniūnas priminė, kad ir šis paminklas, ir dar keli su vietos veiklos grupės pagalba įgyvendinti projektai Kintų seniūnijoje yra labai svarbūs kintiškiams ir svečiams.
Paminklo statybai ir Ventės-Šturmų bendruomenės namams įrengti sunaudota 263 tūkst. Lt ES lėšų.
Seimo vicepirmininkas Kęstas Komskis palinkėjo, kad paminklas būtų kelrodė ir priminimas, jog marios yra ne tik draugas. Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, padėdamas gėlių prie paminklo negrįžusiems, pastebėjo, kad dabar negrįžusiųjų iš marių artimieji turės kur ateiti pabūti, uždegti žvakelę, padėti gėlių.
Susirinkusieji tylos minute pagerbė žuvusius mariose.
Iš kito Kuršių marių kranto – Neringos – atvykęs meras Darius Jasaitis priminė legendą apie milžinę Neringą supylusią kopas, atskyrusias marias nuo jūros: „Neringa tikėjosi ramaus užutėkio žvejams. Gaila, užutėkis ne visada būna ramus, į krantą ne visada sugrįžta žvejai“.
Neringiškiai kalbėjo, kad ir jie dabar turės kur atvykti ir pagerbti negrįžusius iš marių“.
Pagal autentišką klaipėdiečio architekto Adomo Skiezgilos projektą paminklą sukūrė įmonė „Akmens namai“. Ventės-Šturmų bendruomenės pirmininkė A. Adomaitytė dėkojo šios įmonės vadovui Raimundui Janušauskui ir kitiems, prisidėjusiems prie projekto įgyvendinimo.
„Šis paminklas primins pačius drąsiausius, kurie į marias išplaukė darbo reikalais, aistros ar pomėgio vedami ir negrįžo“, – įsitikinęs paminklo idėjos autorius S. Sodonis.
Užrašas ant akmeninio laivo lietuvių ir kuršių kalbomis skelbia: „Tas laivas į uostą nebeįplauks“.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Šilutiškė

    Įspūdingas paminklas marių fone. Šventė labai graži, šilta, daug žmonių. Turi žmonės puikią bendruomenės pirmininkę p. Antaniną. Kaip reta buvo gražus oras, miela aplinka, tai ačiū visiems už tai. Sauliui Sodoniui – didelis ačiū, kad jo sumanymai šiame krašte sulaukia atgarsio. Esate visi šaunuoliai.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvas  žygiavo Pagėgių miesto šventinės eisenoje

biblioteka

2026 m. rugsėjo 13-oji Pagėgiuose buvo ypatinga – miestas alsavo šventiniu šurmuliu, skambėjo muzika, netrūko spalvų, gerų emocijų ir jaukių susitikimų. Į Pagėgių miesto šventę „Iš praeities – į ateitį. Per žmones, Nemuną ir šviesą“ susirinkę gyventojai bei svečiai turėjo progą ne tik stebėti renginius, bet ir patys tapti gražios bendrystės dalimi. Vienu iš ryškiausių dienos akcentų tapo iškilminga šventinė eisena, į kurią kartu su gausiu būriu miestelėnų ir svečių išsirikiavo ir Vydūno viešosios bibliotekos kolektyvas. Šįkart bibliotekininkai pasirinko saulėtą

Kaip pasiruošti einant į mišką? Pataria miškininkai

grybai

Ruduo į miškus sutraukia tūkstančius grybautojų, uogautojų ir gamtos mėgėjų. Tačiau net ir gerai pažįstamoje vietovėje galima prarasti orientaciją – pakanka pasukti kitu keliuku, nutolti toliau nei įprastai ar nebeatpažinti įprastų orientyrų, ypač – jei pasikeitė oro sąlygos. Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai primena, kad ruoštis kelionei į mišką reikia pradėti dar namuose. Svarbiausia – namų darbai Pasak VMU Miškininkystės skyriaus vyresniojo specialisto Viktoro Karašauskio, pasiklysti miške gali kiekvienas, nepriklausomai nuo žmogaus amžiaus ar patirties. Vis dėlto riziką pasiklysti gerokai

Kodėl kirmija riešutai?

Rudenį gamtoje pamačius lazdyno krūmą, neretai kyla noras paskanauti šviežių lazdyno riešutų, tačiau pradėjus juos raškyti paaiškėja, kad kažkas mus aplenkė ir jau „vaišinosi“ šiais gardėsiais. Daug riešutų būna sukirmiję ir vietoje skanaus branduolio randame tik išgraužas. Kaltininkės – riešutinio vaisiastraublio (Curculio nucum) lervos. Riešutinis vaisiastraublis priklauso straubliukų (Curculionidae) šeimai. Tai nedidelis, 6-9 milimetrų dydžio vabalas, padengtas tankiais pilkšvais ir gelsvais įvairių atspalvių žvyneliais, sudarančiais neryškų dėmėtą piešinį. Riešutinis vaisiastraublis nuo kitų straubliukų skiriasi itin ištįsusia priekine galvos dalimi, kurios

Švėkšnoje sudegė bitininko ūkinis pastatas

ugniagesys

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas praneša apie rugsėjo 15 d., antradienį, Švėkšnoje kilusį gaisrą. Pievų gatvėje degė ūkinis pastatas (36x10m). Pranešimą apie liepsnojantį pastatą ugniagesiai gelbėtojai gavo vidurdienį. Jiems atvykus, ūkinis pastatas degė atvira liepsna. Tai buvo  vieno aukšto mūrinis-medinis statinys. Dvišlaitis stogas dengtas šiferiu. Prie ūkinio pastato priblokuotas mūrinis priestatas (36×3 m). Gaisro metu nudegė ūkinio pastato stogas, išdegė ~50 kv. m medinių perdangų. Sudegė virš perdangos buvę daiktai, nudegė priestato stogas. Išsaugoti du sodybos pastatai. Šalies žiniasklaida skelbia,

Taip pat skaitykite