Tarp populiariausių prekių – kraujinės ir kepeninės dešrelės

Prekybos tinklo „Maxima“ atstovai pastebi, kad tarp perkamiausių prekių praėjusiais metais buvo ir kraujinės bei kepeninės dešrelės. Lyginant su 2019-aisiais, pernai jų paraduota net 56 proc. daugiau.

„Dažniausiai parduotuvėje pirkėjai domisi tik geriausiais mėsos gabalėliais, o subproduktai, tokie kaip kepenys nesulaukia tiek dėmesio. Gali būti, kad dalis pirkėjų šių produktų ir nebemoka tinkamai paruošti. Juk subproduktai reikalauja daugiau žinių, nes dažniausiai reikia „įveikti“ ir jų tekstūrą bei specifinį skonį. Vis dėlto, paruošti kraujines ar kepenines dešreles nereikia nei daug laiko, nei ypatingų pastangų. Pavyzdžiui, kepant jas kepsninėje“, – pasakoja „Maximos“ Komunikacijos ir įvaizdžio departamento direktorė E. Dapkienė.

Kepsninė žiemą – puiki savaitgalio pramoga

Prekybos tinklo atstovės teigimu, grilio kultūra Lietuvoje sparčiai plinta, o jos entuziastai kepsnines naudoja ištisus metus. Jei anksčiau grilis lietuviams asocijavosi tik su šašlykų kepimu, pastaraisiais metais skonių įvairovė kur kas išsiplėtė. Tam susidarė ir palankios sąlygos, kadangi atsirado dar daugiau naujų grilinimo produktų, kokybiškos ir tinkamai išpjaustomos mėsos bei tinkamų prieskonių ir padažų.

„Vis daugiau lietuvių kepsninę mėgsta užsikurti ir žiemą. Tiesa, žiemos sezonas turi savą specifiką – šiuo metų laiku vyrauja šiek tiek kitokie patiekalai nei vasarą. Matome, kad per praėjusius metus žiemą buvo nupirkta daugiau paukštienos, kraujinių, kepeninių, šviežios mėsos ir karštai rūkytų dešrelių. Galima tvirtinti, kad mėsos kepimas gamtoje jau seniai yra tapęs tam tikra lietuvių pramoga. Nors tautiečiai neretai renkasi įvairius kepsnius ar šašlykus, tačiau dešrelės šaltuoju sezonu vienos populiariausių“, – kalba prekybos tinklo atstovė.

„Maximos“ gamybos ekspertė Brigita Baratinskaitė kviečia išmėginti naujus skonius bei paįvairinti karantino kasdienybę dalindamasi mėsos, tinkamos griliui, receptu.

Grilyje kepta jautiena pagardinta česnakiniu sviestu 

2 porcijoms Jums reikės: 300 g jautienos, 1 šaukštelio druskos, 1 šaukštelio pipirų, pusės šaukštelio česnako miltelių, pusės šaukštelio svogūno miltelių, 1 šaukštelio paprikos miltelių, 4 šaukštų ištirpinto sviesto. Sviestui jums reikės: 4 šaukštų sviesto, 1 šaukšto smulkintų petražolių, 1 susmulkintos skiltelės česnako, žiupsnelio druskos, žiupsnelio pipirų.

Gaminimas: pirmiausia, paruoškite sviestą. Į indelį sudėkite jį, petražoles, česnaką, šiek tiek druskos ir pipirų.

Viską sumaišykite ir įvyniokite į plastikinį maišelį. Jį padarykite cilindro formos.

Toliau ruoškite kepsnius. Sumaišykite druską, pipirus, česnako, svogūno ir paprikos miltelius. Įkaitinkite grilių, paruoškite mėsą. Ji turi būti kambario temperatūros. Mėsą pašlakstykite tirpintu sviestu, kiekvienam gabalėliui po šaukštą. Mėsos gabalėlius pabarstykite prieskonių mišiniu. Apverskite mėsą ir pakartokite tą patį. Kepkite griliuje po 3 minutes kiekvieną pusę. Vėliau apverskite ir pakepkite dar kelias minutes, kol gražiai apskrus.

Iškeptą mėsą galima patiekti su virtomis bulvėmis ir mėsai pagaminto sviesto riekele. Skanaus!

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Paukščiai grįžta namo“ – Lietuvoje tęsiama šimtametė inkilų kėlimo tradicija

inkilai

Kovo 13 d. visoje Lietuvoje vykusios šventės „Paukščiai grįžta namo“ metu Valstybinių miškų urėdijos (VMU) miškininkai kartu su moksleiviais ir bendruomenėmis sugrįžtantiems paukščiams iškėlė apie 8 tūkst. inkilų. Renginiai vyko daugiau nei 30 vietų Lietuvoje, taip tęsiant šimtametę inkilų kėlimo tradiciją. Tradicijos ištakos – tarpukaryje Ši šventė, šiandien suburianti bendruomenes visoje Lietuvoje, prasidėjo dar tarpukariu. Apie 1923 m. prof. Tadas Ivanauskas aktyviai skatino paukščių apsaugą, rašė mokslinius ir populiariuosius straipsnius bei kvietė visuomenę prisidėti prie praktinės gamtosaugos. Viena iš tokių

Apsemti kelių ruožai

apsemti

Kovo 16 d. duomenimis, Šilutės rajone apsemti kelių ruožai, kuriuose eismas draudžiamas: kelyje Nr.4213 Rusnė-Galzdonai-Plaškiai nuo 1.05 iki 5.00 km, nuo 12.98 iki 13.55 km, nuo 19.85 iki 20.25 km; kelyje Nr.4215 Juknaičiai-Sausgalviai-Tatamiškiai nuo 7.25 iki 9.90 km; kelyje Nr.4216 Užliekniai-Paleičiai nuo 4.65 iki 4.80 km; kelyje Nr.4237 Sausgalviai-Žalgiriai nuo 0.70 iki 2.20 km; kelyje Nr.4243 Atmatos upės krantas-Tulkiaragė nuo 0.00 iki 2.74 km; kelyje Nr.4270 Žemaitkiemis-Vabalai nuo 5.20 iki 6.20 km ir nuo 6.30 iki 6.90 km. Ruožų, kuriuose

Glaukoma: kaip laiku pastebėti ir ką svarbu žinoti apie kompensuojamą gydymą?

glaukoma

Minėdami Pasaulinę glaukomos savaitę, siekiame atkreipti visuomenės dėmesį į glaukomą – vieną klastingiausių akių ligų. Valstybinės ligonių kasos specialistai primena, kokios sveikatos priežiūros paslaugos ir gydymo priemonės glaukoma sergantiems pacientams gali būti kompensuojamos Privalomojo sveikatos draudimo fondo lėšomis. Akių ligų patikra – bet kurio amžiaus pacientams Kad liga būtų diagnozuota anksti ir būtų paskirtas savalaikis gydymas, svarbu tikrintis akis, ypač vyresniame amžiuje, net jeigu nėra jokių simptomų. Didžiausią dėmesį savo akių sveikatai turėtų skirti tie žmonės, kurių šeimoje pasitaikė glaukomos

Nemuno deltoje kviečia pasigrožėti šaktarpiu 

šaktarpis

Nemuno deltos regioniniame parke ir visame pamaryje prasidėjo legendomis apipintas šaktarpio laikotarpis. „Nei ledu, nei bradu“ Šaktarpis – tai senųjų pamario krašto gyventojų sugalvotas terminas apibūdinti pavasario laikotarpį, kai šalia Nemuno žiočių esantys ištisi pamario krašto kaimai būdavo beveik visiškai atskirti nuo žemyninės dalies. Ankstyvą pavasarį ledas čia tapdavo per plonas upėms pereiti, tačiau praplaukti į žemyninę dalį taip pat dar būdavo neįmanoma (kaip sakydavo senieji gyventojai: „nei ledu, nei bradu“). Be to, kelius ir pievas čia apsemdavo ir dideli

Taip pat skaitykite