Iniciatyvos gimsta iš prisiminimų. Iš pagarbos žmogui, savo kraštui, savo šaliai. Kartais užtenka visai nedidelio atsitiktinumo, kad prisiminimai vėl sugrįžtų. Taip nutiko ir šįkart – į rankas netyčia paimta Aloyzo Masolo knyga „Tūkstantmečio ąžuolas“ pakvietė mus, vėdrynietes ir svečius, susiburti prie ąžuolo. Jau drįstu jį taip vadinti. Juk nuo tos 2020-ųjų balandžio 27-osios, kai pačiu pandemijos – „koronos“ – įkarščiu jis buvo pasodintas, praėjo šešeri metai. Mažas ąžuoliukas per tą laiką ūgtelėjo ir dabar jau „plačiai ir aukštai stiebiasi į