Tag Archives: UNESCO

Kuršių nerijai – 25-eri UNESCO Pasaulio paveldo sąraše

2025 m. minima ypatinga sukaktis – prieš 25-erius metus Kuršių nerija buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą kaip kultūrinio kraštovaizdžio vertybė. Tai ne tik Lietuvos, bet ir pasaulio keliautojų, menininkų, mokslininkų pamilta vietovė. Kuršių nerijoje, susijungus gamtos stichijoms ir žmogaus valiai, buvo sukurtas ir tebekuriamas unikalus kraštovaizdis.  Gamtos ir žmogaus balansas Beveik šimtą kilometrų dviejų valstybių teritorijoje besidriekianti nerija – į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą įrašyta 2000 m. Aukščiausias įmanomas tarptautinis įvertinimas Kuršių nerijai suteiktas remiantis svarbiu kriterijumi: „Kuršių

Šiaudinių sodų rišimo tradicijai – UNESCO pripažinimas

UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą papildė ketvirtoji Lietuvos vertybė – šiaudinių sodų tradicija. Toks sprendimas priimtas Botsvanoje vykstančioje Nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos Tarpvyriausybinio komiteto sesijoje. Kultūros viceministras Albinas Vilčinskas džiaugiasi, kad ši mūsų unikali tradicija tapo visuotinai pripažinta vertybe: „Tai yra nors ir sena, bet šiandien itin gyva, gyvybinga tradicija, perduodama iš kartos į kartą, vienijanti skirtingas bendruomenes ir burianti įvairių kartų meistrus. Šiaudinių sodų rišimo tradicija įgyja vis didesnį aktualumą, įtraukia vis daugiau jos saugotojų, perėmėjų

Šiemet minimas UNESCO nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos dvidešimtmetis

Kultūros ministerija kartu su Lietuvos nacionaline UNESCO komisija ir Lietuvos nacionaliniu kultūros centru kviečia šiais metais paminėti UNESCO nematerialaus kultūros paveldo išsaugojimo konvencijos dvidešimtmetį. Ši Konvencija yra vienas populiariausių UNESCO teisės instrumentų, kurią 2004 m. viena iš pirmųjų ratifikavo Lietuvos Respublika, o per 20 metų – virš 180 kitų valstybių. Remiantis Konvencija į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą buvo įrašytos lietuvių daugiabalsės dainos – sutartinės (2010 m.), į jį 2008 m. pateko ir anksčiau UNESCO pripažinimo sulaukusios nematerialaus

Lietuva pateikė paraišką šiaudinių sodų tradiciją įrašyti į UNESCO paveldo sąrašą

Lietuva pateikė šiaudinių sodų tradicijos nominacinę paraišką UNESCO Reprezentatyviajam žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašui. Rekordinis šiaudinis sodas 2021 m. kovo 26 d. Ingrita Riterienė kartu su asociacijos „Švėkšniškių sambūris“ nariais suvėrė ir Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje pakabino didžiausią šiaudinį sodą: 500 cm aukščio, 223 cm pločio, 6,1 kg svorio. Sodą sudarė aštuonios tarpusavyje sujungtos piramidės, apatinė ir viršutinė piramidės, sujungtos su dar dviem viršuje ir apačioje esančiomis mažesnėmis piramidėmis. Sodas papuoštas paukšteliais, angelėliais, saulutėmis ir girliandomis. Šis švėkšniškių kūrinys

Kovo 16-oji – Knygnešių diena

Knygnešystė – Lietuvos istorijos fenomenas, nukreiptas prieš lietuviškos spaudos ir lotyniškų rašmenų draudimą, carinės Rusijos vykdytą 1864–1904 metais. Knygnešystė – pasaulio unikumas Knygnešiai lietuvišką spaudą 40 metų slapta gabeno į Lietuvą iš tuometinės Prūsijos bei Mažosios Lietuvos ir platino po visą kraštą, rizikuodami savo laisve, gyvybe. UNESCO knygnešystę pripažino unikalia ir pasaulyje analogų neturinčia veikla, o Kovo 16-oji paskelbta Knygnešių diena. Tai žymiausio knygnešio Jurgio Bielinio gimimo diena. Po 1863 metų sukilimo Rusijos imperijos valdžia uždraudė leisti knygas lietuvių kalba.

Šiaudiniai sodai – pakeliui į UNESCO

Kitąmet Lietuva teiks paraišką, kad šiaudinių sodų rišimo tradicija būtų įrašyta į UNESCO Reprezentatyvųjį žmonijos nematerialaus kultūros paveldo sąrašą.  Kultūros ministro Simono Kairio pavedimu Lietuvos nacionalinis kultūros centras įpareigotas koordinuoti šiaudinių sodų tradicijos nominacinės bylos rengimo procesą. Tam suburta darbo grupė, kurią sudaro Lietuvos nacionalinio kultūros centro, Lietuvos nacionalinės UNESCO komisijos sekretoriato, Vilniaus etninės kultūros centro specialistai, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos istorijos instituto ekspertai, taip pat nevyriausybinės organizacijos, asociacijos „Dangaus sodai“, vienijančios sodų rišėjas, nariai. Bylos paraiška jau pradėta pildyti. Kaip sudėtinė