Tag Archives: Šv. Baltramiejus

Gandrai išskrenda. Ką jie palieka mums?

gandrai

Mus palieka gandrai… Kaip ir kasmet, jie nesulaukia savo išlydėjimo dienos – Švento Baltramiejaus (rugpjūčio 24-osios). Gerokai anksčiau gandrų pradeda retėti, jie stebimi pavieniui ar negausiuose pulkeliuose.  Kelionė į Afriką Dalis išskridusiųjų jau turėtų būti jau pasiekę Izraelį ar net Afrikos šiaurę, kiti – sustoję poilsio pakeliui kur nors Bulgarijoje ar Turkijoje. Žinoma, visai tikėtina, kad bet kada į lauką prie mūsų nusileis ar bent virš galvų prašmėžuos didelis jų pulkas. Šie paukščiai – keliautojai iš šiaurės ar rytų. Jų

Rugpjūčio 24-oji – Šv. Baltramiejus, Gandrų išskridimo diena 

Šią dieną lietuviai nuo seno išlydėdavo gandrus, išskrendančius žiemoti į šiltuosius kraštus. Pavakarių nebebus Gandras skirtingose lietuvių tarmėse dar vadinamas garniu, gužu, gužučiu, didučiu, busilu (slaviškas skolinys), starkumi. Gandrai po žiemos parskridę praneša apie pavasarį, o vasaros pabaigoje – apie artėjantį rudenį. Šeimininkės išskrendantiems gandrams tarsi padovanodavo pavakarius. Kadangi nuo šio laiko dienos pradeda trumpėti, pavakarių žmonės nebevalgydavo. Apytikriai šiuo metu kaimuose buvo kerpamos avys. Piemenys jau nebeganydavo gyvulių, jie vaikštinėjo laisvi, nes nebebuvo ko sutrypti – visas derlius nuimtas.

Rugpjūčio 24-oji – Šv. Baltramiejaus diena

Šventojo Baltramiejaus diena Lietuvos kaime nuo seno žinoma kaip Gandrų išlėkimo diena (rugpjūčio 24 d.). Žmonės tikėjo, kad gandras išsineša pavakarius, kurių nuo tos dienos šeimininkė šeimynai jau nebeduos, nes diena gerokai sutrumpėjo. Dar iki Baltramiejaus dienos pradėdavo rauti linus, baigdavo suvežti vasarojų. Jei rugpjūčio 24 d. šviesdavo saulė, buvo laukiama sauso rudens. Apie šį metą kaime būdavo pjaunamos avys. Kad kailis būtų tvirtesnis, kailinukai neišsišertų ir ilgiau nešiotųsi, reikėdavo sulaukti mėnulio senagalio. Šis laikas taip pat buvo tinkamas avių kirpimui. Veislei palikdavo avinukus, atsivestus per jaunatį.