Lapkričio pradžioje gamta jau apmirusi, oras persimainęs, paukščiai išskridę… Tomis dienomis prisimename savo artimiausius žmones, iškeliavusius Anapilin, minime protėvius, uždegame žvakeles ant pilkapių. Vėlinės, dar seniau vadintos Ilgėmis, minimos vėlų rudenį – lapkričio pradžioje. Tai rudens ir mirusiųjų pagerbimo šventė. Senovėje Ilgės švęstos kapinėse ir namuose, su vaišėmis ir aukojimais. Per Ilges buvo dėkojama už derlių, kepama duona, aukodavo gyvulius, dainuodavo ir žaisdavo. Vėlėms po stalais, į namų kertes numesdavo maisto, nuliedavo pirmus gėrimų lašus. Lankydami mirusiųjų kapus, ant jų