„Kaip maža gali žmogus tokioje suirutėje gyvendamas!.. Galvoju šitaip dažnai ir blaškausi kaip sužeistas paukštis.. Atsigauna širdis tik, kada jaučiu ką nuraminusi, kam patarnavusi.“ (Gabrielė Petkevičaitė-Bitė, „Karo meto dienoraštis“, t. 2, 1966 m.) Gegužės 16 d. Piktupėnų kaimo gyventojai rinkosi prie vienintelio paminklo, stovinčio šalia nebeveikiančių Piktupėnų evangelikų liuteronų senųjų kapinių. Šis 1920 m. vokiečių architekto, urbanisto Ernsto Majaus suprojektuotas paminklas – tai sakralinis I pasaulinio karo metu žuvusių Piktupėnų parapijos vyrų atminimo ženklas. Jo pastatymo 105-metis minimas šiemet. 2025-aisiais