Mėlynas dangus be debesėlio į vieną Atmatos upės pusę ant smėliuko sutraukė saulės mėgėjus, Rusnės pusėje, surikiavę dugnines meškeres, vyrai į krantą traukė karšius. Dėl jų, tik dėl tų karšių, visi trys buvo atvažiavę net iš Plungės. Atmatos vanduo – be bangelės. Jau buvo vakaras, o trys žemaičiai iš Plungės vis dar sėdėjo prie savo meškerių. Laimikiu pasidžiaugė visi – tinkleliuose, įmerktuose pakrantėje, spurdėjo geri laimikiai. Vyrai pasakojo kėlęsi vos ne ketvirtą ryto, sėdę į automobilį ir tik vakare, baigę