Pasak gastronominio paveldo tyrinėtojo prof. Rimvydo Laužiko, irmoji duona Lietuvoje iškepta prieš 3500 metų, bronzos amžiuje.   Senovinė duona gerokai skiriasi nuo šiandien  mums įprastos – tais laikais žmonės dar neaugino rugių, neturėjo girnų ir duonkepių. „Bronzos amžiuje duona galėjo būti kepama iš kvietinių, taip pat spelta kviečių ar miežinių miltų. Įdomu tai, kad šiuolaikinis latviškas duonos pavadinimas „maize“ primena mums apie tą senovinę miežinę duoną. Grūdus tais laikais smulkindavo ant akmeninio paviršiaus, trindami juos kitu akmeniu. Tai buvo pakankamai