Šylių parke sužaliuos 25 nauji medeliai

Šylių bendruomenės „Švylys“ nariai Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo 25-metį paženklino pasodinę medžių. Nuo seno lietuviui medis buvo apsauga nuo žaibo ar pavėsis nuo saulės – ne tik puošmena, bet ir ilgaamžiškumo, gyvybės, stiprybės simbolis. Protėvių sodintais medžiais džiaugiasi ir jų vaikaičiai.

Į talką atskubėjo ir mažyliai iš Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio Šylių skyriaus.

 

Balandis – tinkamiausias metas
Šylių bendruomenė „Švylys“ sodinti medelius pakvietė prieš pat Atvelykį. Vyresni šyliškiai pamena, kad prieš ketvirtį amžiaus prie buvusių Šylių kultūros namų pastato dar vyko šventė. Tačiau prasidėjus kultūros reformai Šyliuose neliko kultūros darbuotojų. Kultūros namų pastatas liko be gyvybės ženklų, kai iš jo buvo iškelta čia veikusi biblioteka ir medicinos punktas.
Iš aplinkos apsaugos rėmimo specialiosios programos gavusi lėšų, Gardamo seniūnija pastato likučius nugriovė ir sutvarkė aplinką. 2013-ųjų rudenį Šylių bendruomenė čia pradėjo sodinti parką, kurti poilsio zoną. Prie jau žaliavusių ir naujai pasodintų medžių pradėta formuoti parką pagal Šylių bendruomenės „Švylys“ pirmininko Arūno Juozo Uselio, kuris yra miškininkas bei miesto ir gyvenviečių apželdinimo technikas, sukurtą projektą. Šį pavasarį parką papildė dar 25 medeliais.
Parke pasodinti landšaftui labiausiai tinkami medeliai: paprastasis bukas, šermukšniai, melsvaspygės eglės, europiniai maumedžiai, miškiniai kadagiai.
Kad visais metų laikais parkas stebintų spalvomis, pasodino raudonąjį ąžuolą, juodąją pušį. Šermukšnių, pušaičių, eglių iš savo ūkio atvežė pats A. J. Uselis, raudonąjį ąžuolą padovanojo jo brolis miškininkas, kitus medelius pirko iš inkakliškės Ritos Tamašauskienės dekoratyvinių augalų ūkio. Pasak A. J. Uselio, medelius sodino gerokai ūgtelėjusius, kad rezultatas greičiau būtų matomas.
Šyliškiai sodina parką ir turi dar neįgyvendintų svajonių. Parko teritorijoje likusių buvusių ūkio kontoros cementinių laiptų neplanuojama naikinti. Laiptai galėtų būti postamentu kokiai svarbiai datai įprasminti skirtam paminklui.

Šylių bendruomenės „Švylys“ pirmininkas Arūnas Juozas Uselis.

Talkino mažiausieji
Į talką atskubėjo Žemaičių Naumiesčio mokyklos-darželio Šylių skyriaus pradinukai. Kaime gyvenantiems vaikams žemės ūkio darbai nėra naujiena, tačiau paklausti, ar teko sodinti medžių, prisipažino ne visi tai darę. Štai Juškaičiuose gyvenantis Eimantas Mockus su savo draugu medį sodino pirmą kartą. Anūkių Emilijos ir Rusnės lydima į talką atskubėjo Danutė Gečienė. Kaip sodinti ir prižiūrėti medelius, mokė ir jų senelis Gardamo seniūnas Tomas Balčytis. Sužinojusi apie talką su dekoratyvinių medelių sodinukais iš savo namų atskubėjo šyliškė Ona Steponkevičienė.
Talkoje dalyvavo gamtosaugininkas Remigijus Rimkus. Mažiausia talkos dalyvė trejų metukų Guoda atskubėjo su savo močiute, Šylių seniūnaite Adele Biurkland. Su anūkėle palaisčiusi pasodintą medelį seniūnaitė sėdo ant dviračio ir išskubėjo pas šeimininkes. Šylių bendruomenės šeimininkės talkininkams ruošė vaišes. Po smagaus darbo laukė gardus kugelis.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kiek gegužę užfiksuota žaibų išlydžių?

žaibai

Meteo LT informuoja, kad paviešintame žemėlapyje galite matyti visus per gegužės mėn. užfiksuotus žaibų išlydžius. Didžiausias žaibų išlydžių tankis buvo šiaurės rytiniuose rajonuose, o mažiausias – vakariniuose ir centriniuose rajonuose. Per praėjusį mėnesį iš viso Lietuvoje užfiksuoti 2335 žaibų išlydžiai, o tai yra net 3,5 karto mažiau už 2012-2026 m. gegužės mėn. vidurkį, kuris siekia 8,3 tūkst. išlydžių. Nežiūrint to, šiemet gegužę buvo fiksuojama apie tūkstantį išlydžių daugiau nei pernai (1369). 2012-2026 m. laikotarpiu daugiausia žaibų yra buvę 2024 metais

Praėjimas ežerų, upių ar tvenkinių pakrante yra laisvas, tačiau prie vandens reikia patekti teisėtai

pakrantės

Prasidėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi gyventojai turi teisę laisvai praeiti ir naudotis ežerų, upių ir tvenkinių pakrantėmis, tačiau prie jų reikia patekti teisėtai. Prie vandens pakrantės turi būti einama tik viešais keliais, takais ar kitais teisėtais priėjimais. Per privatų žemės sklypą galima eiti tik gavus jo savininko sutikimą. Įstatymai numato, kad vandens telkinių pakrantės negali būti užtvertos ar užstatytos taip, kad žmonės negalėtų jomis naudotis. Išimtys taikomos tik tam tikrose teritorijose, kuriose galioja specialūs patekimo

Absolventų ir abiturientų dėmesiui dėl privalomojo sveikatos draudimo

Baigei mokyklą ar nuolatines (dienines) studijas vasarą? Iki rugpjūčio 31 d. tavo privalomąjį sveikatos draudimą (PSD) apmoka valstybė, todėl registruotis Užimtumo tarnyboje vien dėl draudimo tikrai nereikia. Jei po mokslų planuoji pradėti dirbti ar ieškai naujų galimybių – kviečiame registruotis. Užimtumo tarnyba gali padėti susirasti darbą, siūlyti profesinius mokymus, karjeros konsultacijas ir kitą pagalbą. Kyla klausimų? Kreipkis – padėsime rasti tau tinkamiausią sprendimą. ∗ Dėl išskirtinių atvejų rekomenduojame konsultuotis su „Sodra“. Užimtumo tarnybos inf.

Geltonasis tiltas keičiasi. Meras tikina, kad išliks jo dvasia

tiltas

Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis paviešino žinių apie vadinamojo Šilutės miesto geltonojo tilto, kuris išgabentas remontuoti, būklę ir būsimą spalvą. Primename, kad šis senas tiltas Šilutėje per Šyšos upę yra buvęs pilkos spalvos, vėliau nudažytas geltonai. Atėjus metui jį sutvarkyti, kilo diskusija dėl būsimos spalvos. Štai ką praneša meras V. Laurinaitis: – Šilutėje yra vietų, kurios žmonėms reiškia daugiau nei tik infrastruktūrą. Viena iš jų – mūsų visų gerai pažįstamas geltonasis tiltas. Pradėjus rekonstrukcijos darbus paaiškėjo, kad tilto būklė

Taip pat skaitykite