Šviesos dieną sugrįš Hugo Šojus

„Prieš 125 metus H. Šojus įsigijo šį dvarą, pasiskolinęs pinigų iš savo auklės ir atvažiavęs čia pamatė gaisrą. Sudegė keli pastatai. Ir po 125 metų bus padegimas, tik ne tikrąja žodžio prasme, mat renginį režisavo žinomas režisierius Gytis Padegimas…“ Taip apie Hugo Šojaus dvaro festivalį, kurį numatyta rengti gruodžio 13 d., spaudos konferencijoje VšĮ „Pamario festivaliai“ vadovė Lilija Ivaškevičiūtė.

H. Šojaus dvaro festivalyje po menes vaikščios ano meto drabužiais vilkintys personažai.

Spaudos konferencijoje taip pat dalyvavo Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, Kultūros skyriaus vedėja Vilma Griškevičienė, minėtosios VšĮ „Pamario festivaliai“ vadovė L. Ivaškevičiūtė ir šios įstaigos sumanytoja kraštietė Dalia Jatautaitė.
Meras V. Laurinaitis, tarstelėjęs, kad įsipareigojimus reikia vykdyti, ir patikslinęs, kad Lietuvos kultūros taryba yra skyrusi 20 000 litų dvaro iškilmėms, žodį suteikė festivalio sumanytojoms.
Kaune gyvenanti kraštietė D. Jatautaitė pastebėjo, kad sekantiems Šilutės kultūrinį gyvenimą iš toliau neatrodo, kad čia trūktų kultūros, saviveiklinių kolektyvų, tačiau esą mažoka kultūrinio veiksmo. Anot D. Jatautaitės, nereikėtų suprasti klaidingai, esą į Šilutę kultūra „plūsta“ iš Vilniaus ar Kauno… Teisingiau būtų sakyti, kad Šilutės miesto ir kaimo bendruomenė yra pribrendusi gilesniam Lietuvos profesionaliojo meno pažinimui, o profesionalai mielai veržiasi į Šilutę.
Taigi, „Pamario festivaliai“ garantuoja profesionalų invaziją į Šilutę.
Minėtosios viešosios įstaigos direktorė L. Ivaškevičiūtė sakė, kad nežiūrint to, jog dvare dar kvepia dažais, tebekabinami šviestuvai ir ne visose erdvėse bus galima rengti festivalį, vis tiek gruodžio 13-ąją, po 125 metų Hugo Šojus sugrįš būtent gruodžio 13-ąją, dar vadinamą Šviesos dieną. Būtent šią dieną nuo seno buvo degamos žvakelės, švenčiama Šviesos diena, kai pradedama laukti saulėgrįžos.
„Tikimės, kad šiuo renginiu uždegsime žmones noru dalintis su kitais. Tikimės, kad H. Šojaus dvaras bus ta vieta, kur nuolat vyks gražūs renginiai“, – sakė L. Ivaškevičiūtė, patikinusi, kad šis renginys – „tik kibirkštėlė ateities renginiams“.
Nenorėdama atskleisti visų renginio detalių, tarstelėjo, kad tikrai į dvarą sugrįš Hugo Šojus, bus gyvasis muziejus, po dvarą vaikščios žmonės, vilkintys to meto drabužiais, bus mini scenų, kurios primins H. Šojaus pasakas, žvakių šviesose skambės klavesinas, kaip anuomet, kai šilutiškius šokių mokė H. Šojaus marti.

Spaudos konferencijoje apie Hugo Šojaus dvaro festivalį pasakojo (iš dešinės): Lilija Ivaškevičiūtė, Dalia Jatautaitė, dalyvavo Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis.

Renginys bus kultūrinis, edukacinis ir vyks nauja forma. Tiesa, į renginį patekti visi miestelėnai tikrai negalės vien todėl, kad dvare tebevyksta remontas ir ne visos erdvės yra paruoštos. Šventė vyks dvaro gyvenamosiose patalpose ir, žinoma, galės talpinti ne visus.
Renginio organizatoriai paruošė 60 bilietų, kurių vieno kaina 100 litų, dar planuojama pakviesti kelis ypač garbius svečius. Jau žinoma, kad pakvietimai bus įteikti Vokietijos ambasadorei Jutai Šmits (Jutta Schmitz) ir Vokietijos ambasados Garbės konsului Klaipėdoje dr. Arūnui Baubliui. Tarp svečių nebus rajono tarybos narių, kvietimo sulauks meras V. Laurinaitis, Kultūros skyriaus vedėja V. Griškevičienė, daug prisidėjusi prie šios šventės organizavimo. Tačiau V. Griškevičienė iškart patikino, bilietą nusipirksianti pati.
D. Jatautaitė paaiškino, kad bilietas į renginį nėra įprastas – tai garsaus grafiko Egidijaus Rudinsko darbas. Vienoje pusėje pavaizduotas H. Šojaus cilindras, kitoje – augalas. „Tikimės išauginti iš augalėlio didelį medį“, – sakė D. Jatautaitė ir patikino, kad perkantys bilietą į šventę ir bus pirmieji, sekantys H. Šojaus mecenatystės keliais. Tikimasi surinkti 5000 litų. Pinigai pateks į fondą ir bus panaudoti kitiems svarbiems kultūriniams renginiams, gal net artėjančioms H. Šojaus 170 metinėms 2015 m. balandžio 1 d.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Rytmetis, kai „Skaitome knygą drauge“ 

su knyga

Palydint besibaigiančius mokslo metus ir pasitinkant vasarą, birželio 2 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje vyko tęstinių literatūrinių skaitymo skatinimo užsiėmimų ciklo „Skaitome knygą drauge“ aptarimo ir jo dalyvių apdovanojimo rytmetis. Renginyje dalyvavo Algimanto Mackaus gimnazijos 4a klasės mokiniai kartu su mokytoja Rūta Jankevičiene. Šio šventinio susitikimo metu apžvelgta mokslo metų laikotarpiu bibliotekoje vykusi jaunųjų knygų gerbėjų skaitymo kelionė. Pasidžiaugta, kad smalsieji ketvirtokai per metus perskaitė net šešiolika vaikų literatūros klasiko Vytauto Račicko knygelių. Ją perskaitę mokiniai buvo pakviesti atvykti

Europos automobilių kroso etapo dalyviai jau atvyksta į Vilkyčius

autokrosas

Šį savaitgalį Šilutės rajone esančiame Vilkyčių automobilių sporto komplekse griaudės trečiojo Europos automobilių kroso čempionato etapo kovos. Likus kelioms dienoms iki varžybų, į Lietuvą jau atvyksta stipriausi Senojo žemyno autokroso lenktynininkai. Organizatoriai baigia paskutinius pasiruošimo darbus jubiliejiniam renginiui. Kai kas atvyko tiesiai iš Latvijos Ketvirtadienį į Šilutės rajone įsikūrusį Vilkyčių automobilių sporto kompleksą pradėjo rinktis pirmieji Europos automobilių kroso čempionato dalyviai. Dalis sportininkų į Lietuvą atvyko tiesiai iš Latvijos, kur praėjusį savaitgalį buvo surengtas antrasis sezono etapas. Jau šį savaitgalį

Dėmesio! Vyks karinės pratybos

pratybos

Pranešama, kad birželio 8-10 d. Šilutės rajono savivaldybės Švėkšnos ir Saugų seniūnijose esančiuose Paičių krūme, Meiželių, Pūzraviečių, Šiaudėnų, Gedikų, Medžioklės, Kančaičių, Bilviečio, Šiauraičių miškuose bei apylinkėse Lietuvos kariuomenės Lietuvos didžiojo etmono Jono Karolio Chodkevičiaus pėstininkų brigados „Žemaitija“ Lietuvos didžiojo kunigaikščio Butigeidžio dragūnų batalionas vykdys karines pratybas. Tikslas – treniruoti dragūnų bataliono vienetus planuoti ir vykdyti atsaką į nekonvencines grėsmes. Pratybų metu miške bus įrengta vadavietė, judės karinė technika, nebus naudojama mūšio imitacinių priemonių (mokomieji šoviniai ir pirotechnika), taip pat nebus

Dažniausia skendimo auka Lietuvoje – 52 metų vyras

skendo

Kasmet vandens telkiniuose Lietuvoje nuskęsta daugiau nei šimtas žmonių. Nors dažnai manoma, kad didžiausia rizika kyla vaikams ar nemokantiems plaukti žmonėms, Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento (PAGD) statistika rodo kitą vaizdą – dažniausia skendimo auka Lietuvoje yra vidutinio amžiaus vyras, o viena dažniausių  nelaimių priežasčių – savo galimybių pervertinimas. Pasak vidaus reikalų ministro Vladislavo Kondratovičiaus, kiekviena žmogaus netektis – ne tik statistika, bet ir neišmatuojamas skausmas šeimoms. „Kiekvienas nuskendęs žmogus – tai didžiulė tragedija. Todėl vasarą prie vandens telkinių tiesiog

Taip pat skaitykite