Švėkšnoje nuaidėjo Dvaro šventė

„Pasidžiaukime tais, kurie šalia, prisiminkime tuos, kurie toli, ir tuos, kurie išėjo…“ – tokiais žodžiais į susirinkusiuosius Švėkšnos parke kreipėsi seniūnas Alfonsas Šeputis liepos 30 d., šeštadienį, kai visų keliai suko į garsiąją šių metų Švėkšnos dvaro šventę. 

Šv. Jokūbo statulėlė įteikta Vaidotui Bliūdžiui, garsiam Švėkšnos krašto vėtrungių meistrui, laivadirbiui, dailidei, skulptūrų kūrėjui, restauratoriui. Šią statulėlę išdrožė Kęstutis Paulauskas (kairėje), o įteikė Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.

Šv. Jokūbo statulėlė įteikta Vaidotui Bliūdžiui, garsiam Švėkšnos krašto vėtrungių meistrui, laivadirbiui, dailidei, skulptūrų kūrėjui, restauratoriui. Šią statulėlę išdrožė Kęstutis Paulauskas (kairėje), o įteikė Švėkšnos seniūnas Alfonsas Šeputis.

Pagerbtieji
Jau net 20 Švėkšnos seniūnijos kraštui ištikimų ir nusipelniusių asmenų apdovanota šv. Jokūbo statulėle ir pažymėjimu, kad yra įvertinti už nuopelnus kultūrai, už krašto puoselėjimą ir garsinimą. Šįkart Kęstučio Paulausko išdrožta šv. Jokūbo statulėlė įteikta garsiam kūrėjui Vaidotui Bliūdžiui, šiuo apdovanojimu įvertintam už Švėkšnos krašto garsinimą ir bendruomeniškumą. V. Bliūdžiaus sumeistrauta vėtrungė yra padovanota net Romos Popiežiui, įvairių šalių ambasadoriams, garsiems Lietuvos asmenims. V. Bliūdžius daro vėtrunges, yra talentingas dailidė, laivadirbys, skulptorius, restauratorius.
Garbingų apdovanojimų gavo ir 8 tvarkingiausių ir gražiausių sodybų šeimininkai: Pranciška ir Zenonas Kiudžiai, Edita ir Kęstutis Kaktos, Ana ir Sigitas Lengvinai, Eleonora ir Algirdas Vingiai, Edita ir Audrius Gaisriai kartu su Aldona ir Domininku Raukčiais, Daiva Zimkutė, Alma ir Romas Kačinskai, Rūta ir Juozas Alsiai.

Rankų lenkimas sudomino
Švėkšnos dvaro šventės programoje buvo įvairių sporto rungčių: gatvės krepšinio, šuolių į tolį. Ypač didelio žiūrovų ir dalyvių dėmesio sulaukė rankų lenkimas. Parke prieš susėdusius žiūrovus bei sceną pastačius rankų lenkimo stalą, jį bemat apspito ir norintieji išbandyti rankų stiprumą, ir smalsuoliai. Rungėsi merginos, moterys, tačiau visų žvilgsniai krypo į atletiškos išvaizdos du vaikinus iš Šilutės ir Žemaičių Naumiesčio. Būtent jų dvikova finale prikaustė visų žvilgsnius.
Pirmosios vietos laimėtojas Oskaras Girskis kopė į sceną atsiimti taurės, piniginio prizo ir šventinių dovanų. Šis iš Žemaičių Naumiesčio atvykęs vaikinas jau ne kartą garsino Šilutės kraštą, Lietuvą ir Europos bei pasaulio rankų lenkimo čempionatuose, yra laimėjęs prizinių vietų bei garbingų apdovanojimų. Vaikinas – kuklus, daug sportuoja, išvaizda tikrai skiriasi nuo bendraamžių, tačiau pripažino, kad tam reikia ištvermės, užsispyrimo ir… pinigų, nors mesti sporto tikrai neketina.
Antrąją vietą iškovojo irgi sportiškos išvaizdos Domantas Budrikas iš Šilutės. Iš moterų grupės į sceną atsiimti apdovanojimo kilo Rita Urbonaitė.

Rankų lenkimo finalinė kova – pergalę šventė Osvaldas Girskis (kairėje), Domantas Budrikas liko antras.gerbti, ir apdovanoti.

Jaunųjų švėkšniškių koncertas
Į sceną vienas po kito kilo jaunieji šokėjai, muzikantai, dainininkai. Šis koncertas buvo įspūdingas, ant žiūrovams skirtų suolų nebuvo nė vienos laisvos vietos. Ernesta Klumbytė dainavo su savo mama Žaneta, šoko tautiniais rūbais pasipuošę vaikai, skambėjo akordeono muzika. Seniūnas A. Šeputis, padėkojęs Švėkšnos vaikams už šią dovaną, mokytojai Onutei Jurjonienei įteikė didelį Jokūbo saldainį visiems koncertavusiems vaikams. Vienas paklausė, kaip tą vieną saldainį pasidalinti? Tačiau atplėšus saldainio galą, visi iš ten sėmėsi saujas saldainių ir džiūgavo taip apdovanoti.
Elegancija ir grakštumu išsiskyrė Švėkšnos „Šalnos“ šokių kolektyvas, mat nelengva suktis prieš saviškius žiūrovus: šiame kolektyve šoka ir pats seniūnas su žmona. Šoko, dainavo net keli kolektyvai: „Dainoriai“, ‚Vainuta“, „Veiviržas“, „Ašvelė“. Šįkart lietuvininkų tarme žiūrovus kalbino šilutiškė Indrė Skablauskaitė, vis aptarinėjusi su žiūrovais lietuvininkų ir žemaičių tautinius rūbus, papročius, tradicijas.

Šilutės r. savivaldybės tarybos narė Sandra Tamašauskienė, Seimo narys Stasys Šedbaras ir prelatas Petras Stukas.

Daug svečių
Kai žirgo traukiama karieta per parką buvo atvežta Švėkšnos vėliava, garbė ją iškelti patikėta aktyviam jaunam žmogui Silvestrui Merliūnui. Susirinkusius į šventę pasveikino seniūnas A. Šeputis, Švėkšnos parapijos klebonas Saulius Katkus, Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis, trijų bendruomenių pirmininkėms atvežęs po sveikinimą, nes šie metai – Bendruomenių metai.
Sveikinimai buvo skirti Švėkšnos bendruomenės lyderei Onutei Jurjonienei, švėkšniškių „Tėviškės“ draugijos vadovei Onai Pintverienei ir Stemplių kaimo bendruomenės pirmininkei Ramutei Kungienei. Po keletą sveikinimo žodžių tarė Savivaldybės tarybos nariai Sandra Tamašauskienė, Antanas Martinkus, Arūnas Kurlianskas, Seimo nariai Remigijus Žemaitaitis, Stasys Šedbaras. Šventės metu po parką vaikščiojo ir Švėkšnos parapijos garbės klebonas, prelatas Petras Vincentas Stukas, maloniai pabendravęs su S. Tamašauskiene, S. Šedbaru, kitais.
Po iškilmių ir apdovanojimų su gitara į sceną kilo dainininkas Andrius Rimiškis, o seniūnas S. Šeputis maloniai pasitiko atvykusią dainininkę Irmą Jurgelevičiūtę. Koncertavo grupės „Ego“ ir „Hit“, buvo ir šventiniai fejerverkai. Tuo metu parkas prieš didelę sceną jau buvo pilnutėlis žiūrovų, kurių suvažiavo ir iš Šilutės bei kitų aplinkinių miestelių ir kaimų.
Buvo giros ir alaus, kvepėjo kepami šašlykai, moteris domino kvepalai, papuošalai, suknelės ir kepuraitės, piniginės gintaro gaminiai, vardiniai šaukšteliai..

Stasė SKUTULIENĖ

Kūrybingi švėkšniškiai bei Neįgaliųjų draugijos nariai prieigas prie Švėkšnos bažnyčios išpuošė gėlių kilimais bei iš žiedų sudėtu Švėkšnos herbu.

Kūrybingi švėkšniškiai bei Neįgaliųjų draugijos nariai prieigas prie Švėkšnos bažnyčios išpuošė gėlių kilimais bei iš žiedų sudėtu Švėkšnos herbu.

Dvaro šventės Švėkšnoje šokėjai, dainininkai ir žiūrovai.

Dvaro šventės Švėkšnoje šokėjai, dainininkai ir žiūrovai.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite