Visada atsiperka dvi investicijos – į sveikatą ir žinias. To, kuris negalvoja apie tolimus sunkumus, neišvengiamai laukia artimi nemalonumai. Silpnas būdas yra yda, kurios neįmanoma ištaisyti. Nėra nepagydomų ligų, yra tik nepagydomi pacientai. Malda ir pasninkas – užmirštas gydymas. Tik kvailiai ir numirėliai niekada nekeičia nuomonės. Ką gydome: ligą, pacientą ar tyrimo rezultatą?..

Šilutės seniūnijos salėje susirinkusios moterys įdėmiai klausėsi pranešimų apie sveiką gyvenseną, išgirstas žinias jos skleis įstaigų, nevyriausybinių organizacijų kolektyvuose, kaimynams, pažįstamiems.

Visos šios citatos ir teiginiai tiesiogiai susiję su žmogaus gyvenimu, sveikata ir kasdienybe. Dar konkrečiau – su organizmo grūdinimu, fizinio aktyvumo svarba sveikatai ir motyvacija sveikai gyventi.
Grūdintis reikia sveikai
Zenonas Javtokas iš Sveikatos mokymo ir ligų prevencijos centro šilutiškiams aiškino organizmo grūdinimo svarbą ir akcentavo, kad grūdintis reikia sveikai. Nebūna taip, kad dabar pasigrūdinau, tai sveikas būsiu ir kitąmet…
Grūdinamasi palaipsniui ir nuolat – tai procesas, o ne vienkartinis pasirūpinimas savo sveikata. Lengviausia to pradžia – apsitrynimas drėgnu rankšluosčiu. Išsyk po to derėtų nusišluostyti sausu rankšluosčiu arba padaryti kelis apšilimo pratimus. Vandens procedūros galimos iš pradžių duše, vėliau pasineriant į šaltą vandenį, o žiemą – maudynės jūroje, eketėse, kai panyrama į ledinį vandenį visu kūnu (neišskiriant galvos) – turime palikti tiems, kurie tam yra pasiruošę. Juk žiemos maudynes jūroje ar eketėse pasirenka irgi ne bet kas. Prieš tai žmonės daro pratimus, pabėgioja. Grūdintis reikia palaipsniui, lėtai ir tik pamažu didinat organizmo apkrovą. Paaiškinimas gali būti paprastas. Kas atsitiktų vaikui ar suaugusiam žmogui, kuris viduržiemį išsimaudytų jūroje? Tokia drąsa baigtųsi liga.
Net įprastas ir daug kam žinomas grūdinimasis, kai duše šalto vandens srovę pakeičia karštas vanduo, irgi rizikingas, jeigu grūdintis pradedama išsyk tokiu būdu. Tai gali baigtis sloga ir liga. Anot Z. Javtoko, maudynes duše galima užbaigti saikingai vėsiu, vėliau gal ir šaltesniu bei šaltu vandeniu, jeigu tai daroma palaipsniui. Tai tampa ne tik grūdinimusi, bet ir be kremų garantuoja stangrią, švelnią odą, kūno grožį. Kainuotų vanduo, bet netektų pirkti brangių kremų.

Seminaro „Sveika gyvensena kasdieniame gyvenime“ organizatorė, Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuro direktorė Virginija Vaivadaitė, lektoriai Remigijus Zumeras ir Rūta Babravičienė.
Simono Skutulo nuotr.

Pirties procedūros – beveik atskiras mokslas su gausybe metodikų. Z. Javtokas pasakojo, kad nėra augalo, kurio nebūtų galima panaudoti pirties procedūroms. Tačiau ir čia būtinos žinios, supratimas bei saikas. Yra ligų, dėl kurių patartina vengti pirties.
Organizmas turi būti ruošiamas vandens procedūroms. Tinka apšilimo pratimai, ėjimas ir t. t. Jeigu žmogus turi sveikatos problemų, grūdintis derėtų rinktis šiltesnį vandenį, sveiki žmonės – šaltesnį. Tačiau visose vandens procedūrose (duše, pirtyje, kitur) svarbu vengti organizmo šoką sukeliančių veiksmų. Net ir ilgai grūdinęsi žmonės daro pertraukų, o po jų viską tenka pradėti pamažėle. Grūdinimosi įdirbio užtenka 2-3 savaitėms, negalima užsigrūdinti ilgam ar visam gyvenimui. Tai – nuolatinis procesas, kuris gali tapti maloniu įpročiu.
Grūdintis padeda pasivaikščiojimas gryname ore, tačiau ne vėžlio žingsniu. Vaikščioti būtinas tempas, kai sušyla kūnas, net suprakaituoja nugara, tuomet deginamos kalorijos, lieknėjama. Labai lėto pasivaikščiojimo rezultatas – tik padidėjęs apetitas…
Specialistai įsitikinę, kad grūdinimasis turi būti malonus įprotis, o ne prievarta, ne „lažas“. Grūdintis dera nuo gimimo ir visą gyvenimą, net jeigu žmogus yra neįgalus. Tačiau visur ir visiems būtinas supratimas, saikas, specialistų patarimai.
Fizinis aktyvumas
Mitybos ir fizinio aktyvumo specialistas Remigijus Zumeras fizinį aktyvumą prilygino vienos kojos įkėlimui į gydymą. Ir argumentavo iš peties: sveikas skurdžius laimingesnis už ligotą karalių, kūnišką išlepimą ir suglebimą lydi ir dvasinis ištižimas.
Mirtingumas nuo kraujotakos, onkologinių ligų ir išorinių priežasčių sudaro 34 proc. visų mirčių. Tačiau ši statistika neatgraso nuo rūkymo, cukraus ir druskos besaikio vartojimo, riebaus maisto. Kiek žmonių tikrinasi profilaktiškai? Juk yra įvairių programų, kai tam tikro amžiaus asmenys gali nemokamai tikrintis, ar neserga krūties, žarnyno, prostatos vėžiu.
Esą moterys aktyviau tikrinasi profilaktiškai, vyrai – ne. Paprastai žmones išjudina sukrėtimas, o ne statistika, patarimai, mokymai. Žmogaus aplinka (kosmetika, valymo, skalbimo priemonės) – vienas pavojus, bakterijos, virusai, grybeliai – kita grėsmė, o pridėjus tai, kad 50 proc. asmenų susirgs vėžiu, jeigu jų giminėje ši liga palietė ne vieną giminaitį…
Lytis, amžius, polinkis į ligas, stresas šeimoje, darbe, rėksnys viršininkas, išbalansuojantis kolektyvą, maža alga, pinigų stygius, nedarbas, net buvimas „balta varna“ savame kaime, darbe – tai minusai, kurie alina žmogų ir pakerta sveikatą.
Fizinis aktyvumas – investicija į sveikatą, kuri naudinga žmogaus širdžiai, padeda įveikti depresiją, turi įtakos net cukriniam diabetui, senatvinei silpnaprotystei, saugo nuo onkologinių ligų. Fizinis aktyvumas pasirinkta ir tinkama forma tris kartus per savaitę – naudingas, nes to, kuris negalvoja apie tolimus sunkumus, neišvengiamai laukia artimi nemalonumai. Šiandien skauda sąnariuką, o kas laukia po 10-20 metų? Liga, kuri labai apsunkins gyvenimą.
Tad judėjimas, ypač grupinis, naudojantis tinkamomis priemonėmis, paisant diplomuoto, kvalifikuoto trenerio ar instruktoriaus nurodymų, – didelė nauda tą pasirinkusiam žmogui, kuris turėtų su specialistu pasirengti asmeninį fizinio aktyvumo planą. Jame turi būti atsakymas į klausimus, ko siekiu, noriu, ką galiu. Norų gali būti daug, o galimybių – mažokai. Asmeninis pasiryžimas, valia ir darbas gali garantuoti kiekvienam naudingą fizinį aktyvumą. Nesėkmių bus, tačiau iš klaidų mokomasi. Juk ir iš metalo pagamintas automobilis vieną kartą sustoja ir daugiau nebevažiuoja.
Pravartu pasidomėti praėjusių laikų liaudies medicina, neužmiršti maldos ir pasninko.
Padėkos vertas darbas
Šilutės r. savivaldybės Visuomenės sveikatos biuras, kuriam vadovauja Virginija Vaivadaitė, sveikos gyvensenos ir kitų dalykų, susijusių su gyventojų sveikata, moko Šilutės ir Pagėgių krašto žmones. Jau išpopuliarintas šiaurietiškasis ėjimas, sveikatos saugojimu sudominti vaikai ir mokiniai, į seminarus nuolat kviečiami visuomenės sveikatos specialistai, švietimo įstaigų darbuotojai, bendruomenės.
Ir šio rašinio pastebėjimai buvo išgirsti seminaruose „Sveika gyvensena kasdieniame gyvenime“ Šilutėje ir Pagėgiuose. Vargu ar rasis žmonių, kurie nesusidūrė su įdomia Visuomenės sveikatos biuro veikla. Belieka priminti, kad tai, kas paskleista ir išgirsta, turi rasti vietos ir mūsų gyvenime. Gal mažiau sirgsime, gydysimės ir būsime laimingesni?

Stasė SKUTULIENĖ