Svarstoma Sausio 13-ąją paskelbti šventine diena 

Seimas nepritarė Socialinių reikalų ir darbo komiteto siūlymui atmesti Darbo kodekso pataisą, kuria siekiama sausio 13-ąją – Laisvės gynėjų dieną – įtraukti į valstybės švenčių, kuriomis paprastai nedirbama, sąrašą.

Už siūlymą atmesti projektą balsavo 33 Seimo nariai, prieš – 78, susilaikė 8 parlamentarai. Nepritarus siūlymui atmesti projektą, sutarta šį klausimą pavesti apsvarstyti kitam – Žmogaus teisių – komitetui.

Šią iniciatyvą svarstęs Socialinių reikalų ir darbo komitetas savo išvadoje akcentuoja, kad ši diena pasižymi susiformavusiomis minėjimo tradicijomis bei renginiais, puoselėjančiais valstybingumo kelio istorinę atmintį, ypač jaunajai kartai švietimo įstaigose.

„Kasmet Sausio 13-ąją žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimas pagerbiamas visuotine pilietine iniciatyva, languose uždegant vienybės ir atminimo žvakutes. Laisvės gynėjų dienai tapus švente, tačiau nedarbo diena, Sausio 13-osios istorinės atminties puoselėjimo ir pilietinės iniciatyvos žuvusiųjų už Lietuvos laisvę atminimui pagerbti tradicijos gali sumenkti. Be kita ko, atsižvelgiant į šių dienų realybę, patriotizmo puoselėjimas jaunajai kartai yra itin aktualus, prie ko prisideda ilgus metus gyvuojančios Sausio 13-osios minėjimo tradicijos“, – pažymima Seimo komiteto išvadoje.

Projektą inicijavusio Seimo Pirmininko Sauliaus Skvernelio teigimu, Sausio 13-oji – viena svarbiausių modernios Lietuvos istorijos datų, kalbančių apie mūsų valstybės, tautos valstybingumo gynybą.

„Man atrodo, kad turime moralinę skolą visiems žmonėms. Pirmiausia, kurie žuvo, padėjo savo galvas už Lietuvos laisvę ir nepriklausomybę, kurie buvo sužaloti, kurie gynė svarbiausius šalies institucijas, kurie nukentėjo, kurie tiesiog dalyvavo, kad jie turėtų galimybę tą dieną susitikti, atvykti prie jiems svarbių objektų, nueiti pagerbti žuvusius, tiesiog pabendrauti su savo bendražygiais, tos kovos dalyviais“, – Seimo posėdyje yra sakęs parlamento vadovas.

Šiuo metu Laisvės gynėjų diena yra įtraukta į Atmintinų dienų sąrašą ir nėra paskelbta valstybės šventine diena.

Kitais metais Lietuvoje bus minimas Laisvės gynėjų dienos 35-metis.

Seimo kanceliarijos inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Renkamės vejos sėklą: gryną ar mišinius?

Lietuvoje šiuo metu galima įsigyti mažiausiai kelias dešimtis skirtingų vejos sėklų rūšių ir mišinių, pritaikytų įvairiems poreikiams: nuo dekoratyvinių iki sportinių, nuo pavėsiui skirtų iki lėtai augančių vejų. Anot namų aplinkos priežiūros ekspertų, ką rinktis, priklauso nuo konkrečių poreikių. Taip pat dirvožemio sąlygų ir pageidaujamo vejos tipo – rašoma „Linas Agro“ pranešime žiniasklaidai.  „Vejų ir kitų augalų sėklos yra dviejų tipų: grynos, tik vienos veislės augalų, neturinčios priemaišų, ir sėklų mišiniai. Pastarieji – vieni populiariausių. Jų privalumas toks, kad jie

Praėjusią savaitę policija daugiausia užfiksavo smurtavimo atvejų

policijos

Birželio 2-8 d. Tauragės apskr. VPK pareigūnai užregistravo 336 įvykius ir pradėjo 23 ikiteisminius tyrimus, iš kurių 11 ikiteisminių tyrimų buvo pradėta dėl fizinio skausmo sukėlimo. Smurtas artimoje aplinkoje jau tapo kasdien paros įvykių suvestinėse aprašomų nusikaltimų dalimi.  Birželio 8 d. naktį Kebelių k., Saugų sen., nepažįstami asmenys sužalojo neblaivų (0,75 prom.) vyrą, gim. 1984 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Patiriate smurtą? Netylėkite, skambinkite skubiosios pagalbos tarnybų ryšio numeriu 112 ir policijos pareigūnai jums suteiks visokeriopą pagalbą. Netoleruokime smurto! Nustatyti 92

Žuvėdros, vėtrungės ir krikštai – taip Neringa įamžinta pašto ženkle

Neringa

Birželio 6 d. Lietuvos paštas išleido naują pašto ženklą, dedikuotą vienai iš išskirtiniausių Lietuvos vietovių – Neringai. Tai ketvirtasis pašto ženklas iš serijos „Lietuvos kurortai“. Naująjį ženklą sukūrė dailininkė Audronė Uzielaitė. Jo nominalas – 2,00 Eur, tiražas – 15 tūkst. vienetų. Pašto ženklo pirmos dienos datos antspaudavimas vyko išleidimo dieną Nidos pašto skyriuje (Taikos g. 13). Ant pašto ženklo vaizduojami charakteringi Neringos simboliai: medinė architektūra, ramios marios, kopos, senieji krikštai – mediniai antkapiniai paminklai, vėtrungės ir neatsiejama pajūrio palydovė –

Paroda „Atsivėrimai. Iš Lietuvos banko dailės rinkinio“

Lietuvos banko dailės rinkinys – mažai žinomas ar juolab matytas. Ši Klaipėdos Pilies muziejuje (Priešpilio g. 2) atidaroma paroda yra unikali galimybė pamatyti nedidelę dalį iš beveik 200 Lietuvos banko dailės kūrinių. Dialogas su visuomene Parodoje rasite geriausius tarpukario ir šiuolaikinių Lietuvos dailininkų darbus: Petro Rimšos, Antano Žmuidzinavičiaus, Justino Vienožinskio, Augustino Savicko, Jono Švažo, Adomo Galdiko, Juozo Mikėno, Dalios Kasčiūnaitės ir kitų. Parodos tikslas – atsiverti žiūrovui, megzti dialogą su visuomene. Tai rodo ir šios parodos pavadinimas. Lietuvos banko dailės

Taip pat skaitykite