Svajonės paviliotas Kintuose stato laivą

Vilniuje gyvenantis Laurynas Juodeška vis dažniau grįžta į senelių ir tėvų namus Kintuose ir vis labiau čia įsitvirtina: atstatė senuosius senelių namus, susidomėjo krašto istorija, pradėjo daryti vėtrunges ir kitus mokyti. Laurynas atvirauja, kad visada žavėjosi ekstremaliu sportu, vandens ir oro stichijomis. Prieš keletą metų pirmą kartą sėdęs į burinį laivą dalyvavo „Paršelio regatoje“. Nuo tada užsikrėtė buriavimu.

Laurynas Juodeška Kintuose meistrauja žvejybinę valtį.

Paviliotas svajonės plaukioti mariomis plazdant vėjo ištemptoms burėms nusprendė statyti laivą. Tokia svajonė užvaldė, matyt, neatsitiktinai. Jo senelis, būdamas 12 metų, su savo tėvais atvyko gyventi į Pamario kraštą. Netruko čia pritapti, pamilti šią žemę, įsilieti į bendruomenės gyvenimą, mokytis iš vietos gyventojų čia vyravusių amatų. Pamario krašte netrūko žvejų, kurie iš žvejybos pelnė sau ir savo šeimai duoną. Žvejai ne tik žvejojo, bet ir patys gamino valtis, kai kurie kreipdavosi į meistrą. Lauryno senelis buvo pasidaręs valtį, su ja plaukdavęs žvejoti. Kuršių mariose žvejojantys žmonės nuo seno turėjo tik šiam vandens telkiniui būdingas burines valtis. Jos buvo vadinamos priklausomai nuo to, kokiais tinklais buvo žvejojama: kurėnais, kiudelinėmis, bradininėmis, venterinėmis. Kiekvienas kurėnas ant pagrindinio stiebo turėjo pritvirtintą vėtrungę, nusakančią, iš kurio kaimo ta valtis.
Valtį, kurią Laurynas vadina mažąja kurėno sese, meistrauja kartu su laivadirbiu Simu Knapkiu. Laurynas tokio darbo imtis vienas dar nesiryžo – mano, kad tai ne kiekvieno nosiai. Valčiai pagaminti reikia ne tik medienos, bet ir patirties. Simui ši valtis – jau aštuntoji. Laurynas šypsos: nors jam ši valtis ir pirmoji, užtat skaičius 8 jam nešąs sėkmę.
Valties gamybai parašė projektą ir laimėjo Lietuvos kultūros tarybos finansavimą. Finansinė parama buvo puikus startas.
Valties gamybos procesas nėra greitas, ypač jei norima kokybės. Valtį pradėjo gaminti birželio pabaigoje, užbaigti planuoja prieš Naujuosius. Laivo statybai panaudota 17 lentų, kurių kiekviena siekia 10 metrų. Laivo ilgis – bemaž 7 metrai. Kol laivas bus nuleistas į vandenį ir iškels bures, darbų netrūks ir kitąmet.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite