Šv. Petro ir Pauliaus iškilmės dieną Telšių katedroje įvyks vysk. A. Jurevičiaus ingresas

Birželio 29-ąją, Šv. Petro ir Pauliaus iškilmės dieną,12 val. į Telšių vyskupijos katedrą įžengs naujasis Telšių vyskupijos ganytojas vyskupas Algirdas Jurevičius. Šventasis Tėvas Pranciškus vysk. dr. Algirdą Jurevičių Telšių vyskupu paskyrė birželio 1 dieną.

Iškilmingą Eucharistijos liturgiją vysk. A. Jurevičius švęs drauge su apaštaliniu nuncijumi arkivyskupu Petaru A. Rajičiumi, broliais vyskupais, kunigais, diakonais, vienuoliais, tikinčiaisiais.

„Dėl užsitęsusios pandemijos ir didesnių susitikimų bei renginių apribojimų neįmanoma visų Jūsų pakviesti į ingreso iškilmę, tačiau prašau maldos naujai prasidedančiam tarnavimo Viešpaties vynuogyne etapui“, – į Telšių vyskupijos tikinčiuosius laišku kreipėsi vysk. Algirdas Jurevičius.

Ingreso pamaldos You Tube kanalu ir per „Marijos radiją“ bus transliuojamos tiesiogiai. Tikinčiuosius, kurie dėl apribojimų negalės dalyvauti iškilmėse, vysk. A. Jurevičius kvietė dalyvauti liepos 2–12 dienomis vyksiančiuose Žemaičių Kalvarijos atlaiduose. „Ten mes artimiau susitiksime! Kryžiaus kelyje įvykę susitikimai, įsirėžę į išganymo istoriją, leidžia kartu sekti Kristumi ir per Kryžių pasiekti Prisikėlimą“, – pabrėžė nominuotasis Telšių vyskupas.

Algirdas Jurevičius gimė Vievyje 1972 m. kovo 24 d. Mokėsi Vievio vidurinėje mokykloje, tęsė studijas Vilniaus J. Tallat-Kelpšos aukštesniojoje muzikos mokykloje (dabar – Vilniaus Juozo Tallat-Kelpšos konservatorija). 1986–1991 m. vadovavo chorui bei dirbo vargonininku Vievio Šv. Onos bažnyčioje; 1990–1991 m. dirbo tikybos mokytoju Vilniaus 44-ojoje (dabar – Senvagės) vidurinėje mokykloje.

1991–1996 m. studijavo Kauno kunigų seminarijoje bei Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultete, kurį baigė su pagyrimu, įgydamas kvalifikacinį teologijos bakalauro laipsnį. Mokydamasis kunigų seminarijoje atliko vargonininko tarnystę, o popiežiui Jonui Pauliui II lankantis Kaune, 1993-iųjų rugsėjo 6-ąją vargonavo per šv. Mišias Kauno santakoje.

1996 m. gruodžio 26 d. įšventintas kunigu. 1996–1998 m. studijavo Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakulteto magistrantūroje, kurią baigęs įgijo katalikų teologijos licenciato-magistro kvalifikacinį laipsnį. 1997–1998 m. dirbo Kaišiadorių parapijos vikaru ir Kauno kunigų seminarijos ugdytoju. Nuo 1999 m. – asistentas Vytauto Didžiojo universiteto Bendrosios teologijos katedroje.

2000–2004 m. studijavo praktinę teologiją Frankfurte prie Maino (Vokietija) Šv. Jurgio aukštojoje filosofijos-teologijos mokykloje (Philosophisch-theologische Hochschule Sankt Georgen), kur įgijo praktinės teologijos mokslų daktaro laipsnį. 2001–2004 m. talkino lenkų sielovadoje (Polska Misja Katolicka, Hanau) Fuldos vyskupijoje ir buvo atsakingas už lietuvių sielovadą Štutgarte (Rotenburgo-Štutgarto vyskupija).

2011 m. dirbo Lietuvos mokslų akademijoje projekto mokslo ekspertu.

1998–2008 m. buvo Dievo tarno arkivyskupo Teofiliaus Matulionio beatifikacijos bylos notaru. 2017–2018 m. – postulatorius pal. T. Matulionio kanonizacijos byloje. 2006 m. apdovanotas VDU medaliu.

2008 m. popiežius Benediktas XVI suteikė kun. A. Jurevičiui Jo Šventenybės kapeliono (monsinjoro) titulą.

2015 m. apdovanotas medaliu Exuli bene de Ecclesia merito.

2017 m. Kaišiadorių rajono savivaldybės kultūros premijos laureatas. Vysk. dr. A. Jurevičius – žymus Lietuvos mokslo bendruomenės narys, knygų Duona ir vynas: Eucharistijos pavidalų biblinė, istorinė bei simbolinė prasmė (2002), Diakonatas: teologija ir praktika (2013), Susipažinkime – esu Teofilius (2017; vertimai į lenkų (2018) ir anglų (2018) kalbas), daugelio mokslinių bei publicistinių straipsnių autorius.

2018 m. liepos 2 d. popiežius Pranciškus mons. Algirdą Jurevičių paskyrė Kauno arkivyskupijos vyskupu augziliaru, suteikdamas jam Materianos vyskupo titulą. 2018 m. rugpjūčio 30 d. A. Jurevičius buvo išrinktas vyskupu, Lietuvos vyskupų konferencijoje atsakingu už Bažnyčios mokymo (doktrinos) klausimus.

Nuo 2019 m. kovo 1 d. dirbo Kauno arkivyskupijos apaštaliniu administratoriumi.

Lietuvos vyskupų konferencijos informacija

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ką būtina žinoti lietuviams prieš planuojant vasaros keliones po Europą?

į keliones

Į kelionę automobiliu vasarą išsiruošę vairuotojai paprastai domisi lankytinų šalių greičio ribojimais, kelių mokesčiais ar stovėjimo vietų kainomis, tačiau retas susimąsto apie skirtingą vairavimo etiketą… Skirtingų šalių vairuotojai dažnai vadovaujasi nerašytomis taisyklėmis, kurios naudojamos perspėti apie pavojų, padėkoti, atsiprašyti ar pareikšti pirmumą kelyje. Nors dauguma šių taisyklių gali atrodyti universalios, jų reikšmė skirtingose šalyse – nevienoda. IT duomenų bendrovės „carVertical“ atliktas tyrimas atskleidė, jog 47 proc. vairuotojų mano, kad vietinės vairavimo kultūros nesupratimas gali sukelti pavojingų situacijų kelyje, o dar

Svajojate apie lauko virtuvę? Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti

lauko virtuvė

Lauko virtuvė vis dažniau tampa natūralia namų tąsa – joje ne tik gaminama ir valgoma, bet ir leidžiamas laikas su artimaisiais. Tokiai erdvei sukurti nebūtinos didelės investicijos ar sudėtingi remonto darbai. Tinkamai išnaudojus turimą lauko erdvę ir pasirinkus praktiškus sprendimus, lauko virtuvę galima įsirengti tiek erdviame kieme, tik mažesnėje terasoje. Interjero dizainerė pataria, nuo ko pradėti ją planuoti ir į ką atkreipti dėmesį, kad gaminti lauke būtų patogu net ir nedidėlėje erdvėje, rašoma IKEA pranešime žiniasklaidai. „Lauko virtuvė nebūtinai turi

Manote, kad viršiję greitį laimite daug laiko? Klystate − tai mitas

greitis

Vasara daugeliui vairuotojų reiškia daugiau ir ilgesnių kelionių automobiliu – keliaujama po Lietuvą, vykstama ilsėtis, lankomi gamtos objektai, renginiai. Visgi vasaros metas daliai vairuotojų užaugina sparnus, nes daugiau nei trečdalis jų pripažįsta, kad šiltuoju metų sezonu yra linkę viršyti leistiną greitį. Dažnai manoma, kad važiuodami greičiau laimime laiko, tačiau pasirodo – tai tik iliuzija. Draudimo bendrovės „Lietuvos draudimas“ inicijuotas tyrimas atskleidė, kad 35 proc. vairuojančių šalies gyventojų šiltuoju metų sezonu dažnai viršija greitį. Ketvirtadalis apklaustų vairuotojų (23 proc.) nurodo dažnai

Liepą Šilutės rajone – 32 naujagimiai ir 44 santuokos

Šilutės r. savivaldybė paskelbė, jog per septynis šių metų mėnesius savivaldybėje užregistruota 143 naujagimiai, 359 mirtys, 122 santuokos ir 89 ištuokos. Liepą šiuos skaičius padidino 32 naujagimiai: 22 berniukai ir 10 mergaičių, 8 naujagimių sulaukta Šilutėje, 17 – kaimiškose seniūnijose, 7 – užsienyje. Populiarūs vardai buvo Herkus, Jonas, reti – Nikodemas, Demjanas, Leila. Liepą mirė 46 rajono gyventojai, tai mažiausias mirčių skaičius iš visų šių metų mėnesių. Mirė 24 vyrai, 22 moterys, 19 buvo Šilutės miesto gyventojai, 26 – kaimiškųjų

Taip pat skaitykite