Lietuvoje įprastos tradicinės Šv. Kalėdos kiekvienoje šalyje yra suprantamos skirtingai: tai lėmė istorija, politika, kultūra, aplinkinių šalių įtaka bei daugelis kitų veiksnių.

KALĖDOS LIETUVOJE

Kalėdinę kelionę pradėkime mūsų šalyje.

Kalėdų šventimas ir laukimas prasideda adventiniu laikotarpiu. Kadangi Lietuvoje Kalėdos yra religinė šventė, adventas itin svarbus. Jis prasideda gruodžio pradžioje ir tęsiasi iki pat Kalėdų. Šiuo laikotarpiu svarbu susikaupimas, ramybė. Tačiau vis labiau tai tampa ir gražia tradicija vaikams, kai jie gamina advento kalendorių ir laukia mažų staigmenėlių.

Kalėdų dovanos įteikiamos gruodžio 25-os rytą, per Kalėdas. Kalėdų tradicijos Lietuvoje šiek tiek kinta, vis daugiau atskrieja naujų įpročių iš kitų šalių. Tačiau pagrindinių tradicijų laikomasi.

Gruodžio 24 d. – Šv. Kūčios, kai su šeima valgoma vakarienė, laikomasi rimties. Taip pat bažnyčiose vyksta naktinės Piemenėlių arba Bernelių mišios. Ant stalo patiekiama 12 patiekalų. Vyrauja žuvis, aguonų pienas, kūčiukai, kisielius.

Na, o per Kalėdas valgoma kepta višta ar antis, skanaujama pyragų ir pakuojamos dovanos. Šventinis laikotarpis Lietuvoje tęsiasi iki Trijų karalių dienos.

GRAIKIJOJE

Graikai vietoje Kalėdų eglutės augina Kalėdų rožes „Ellebore“ arba pastato dubenėlį su vandeniu. Dubenėlį puošia baziliko šakelėmis ir kasdien vienas iš šeimos narių pamerkia kryželį bei baziliko šakelę, tuomet apšlaksto namus. Taip palaiminami namai.

Dovanos dalijamos tik sausio 1 dieną, kai minima Šv. Baziliko diena. Taip pat graikai tiki, kad Kalėdiniu laikotarpiu šalyje siaučia mitinės būtybės: kaukai, gremlinai bei kiti pikti padarai. Kad jų atsikratytų, namiškiai per naktį palieka rusenantį židinį arba pakabina virš jo apatinį kaukolės žandikaulį, o ant durų – kiaurasamtį. Tikima, kad tai padeda apsaugoti namus nuo šių būtybių.

Kalbant apie kalėdinius valgius, Graikijoje ant stalo privalo būti padėta Kristaus duona. Tai duona, kuri kepama namuose ir yra dekoruojama kryžiaus ornamentu.

BULGARIJOJE

Bulgarija – tikra kalėdautojų šalis. Tai neatsiejama jų kalėdinių tradicijų dalis.

Kalėdautojai, dažniausiai viengungiai ar susižadėję vyrai, kurie apsirengia vilnoniais rūbais, nešasi spalvotas lazdeles ir giedodami vaikšto po namus, tokiu būdu baidydami piktuosius padarus. Beje, kalėdautojai privalo judėti rytų kryptimi.

Kalėdiniai valgiai – vegetariški. Ant stalo turi būti nelyginis patiekalų skaičius.

ISPANIJOJE

Per Kalėdas Ispanijoje šeimos nariai užrašo savo vardus ant lapelių ir visus juos sudeda į vieną dubenį. Vėliau iš visų lapelių ištraukiami du. Manoma, kad šiedu žmonės likusius metus itin rūpinsis vienas kitu.

Viena iš tradicinių dekoracijų yra šmaikšti statulėlė „Caganer“. Statulėlė vaizduoja atsitūpusį žmogų, kuris ruošiasi tuštintis. Dažniausiai tai būna piemuo, tačiau pastaruoju metu vaizduojami ir garsūs žmonės.

Granadoje prieš Šv. Kalėdas žmonės šokinėja per laužus, tikėdami, jog taip apsisaugos nuo ligų.

Vaikai prieš Kalėdas laišką rašo ne Kalėdų Seneliui, o Trims karaliams.

Kalėdinė eglutė Ispanijoje vis populiaresnė tampa tik dabar. Anksčiau būdavo statomas tik Betliejus su šeima.

VOKIETIJOJE

Būtent šioje šalyje atsirado tradicija ant palangių įžiebti žvakes. Vokietijoje (taip pat ir Austrijoje bei Švedijoje) manoma, jog su Kalėdų Seneliu vaikšto ir piktas padaras, kuris atgraso vaikus būti blogiems.

Vokietijoje prieš Kalėdas veikia didžiosios kalėdinės mugės. Jos padeda miestelių ir miestų gyventojams pajusti tikrą Kalėdų dvasią.

Išpuošti namukai, švieselės, kalėdinė muzika ir patys įvairiausi pirkiniai. Beje, iš Vokietijos atkeliavo ir Advento kalendoriaus tradicija, kuri dabar populiari visame pasaulyje.

ITALIJOJE

Per Kalėdas visi šeimos nariai sudeda dovanas į dubenį ir pastato po eglute. Vėliau kiekvienas išsirenka sau dovaną. Įdomu tai, kad dovanos būna tam tikros tematikos bei spalvos. Na, o didžiausias dovanas vaikai gauna per Trijų karalių šventę.

Kalėdinis italų stalas neįsivaizduojamas be tradicinio pyrago „Panettone“. Kiti tradiciniai kalėdiniai valgiai Italijoje: šokoladas, makaronai, bulvių košė, lęšiai.

OLANDIJOJE 

Olandiškasis Kalėdų Senelis yra ne iš Laplandijos, bet iš Ispanijos, ir pas vaikus per Kalėdas jis skuba garlaiviu. Taip pat Kalėdų Senelis turi padėjėją – Juodąjį Piterį.

Tiesa, Kalėdų Senelis čia vadinamas Šv. Mykolu.

Kalėdos švenčiamos ramiai, šeimos rate. Puošiamos eglutės, o mieste vyksta kalėdinės mugės.

Kalėdiniai valgiai Olandijoje – krevetės, rūkyta žuvis, vištiena, daržovės, desertui – kepti ledai. Be to, dažnai paruošiamas švediškas stalas su užkandžiais ir fondiu.

Olandai niekuomet neatsisako galimybės valgyti šventinę vakarienę restorane.

ČEKIJOJE

Čekai gamina ypatingą vakarienę, kuria mėginama privilioti auksinę kiaulę. Kalėdinėse mugėse ragaujama medaus gėrimo, kaštainių, virtų kukurūzų ir, žinoma, grilyje keptų dešrelių.

Įdomios ir čekų kalėdinės tradicijos. Dar gruodžio 4 d. merginos merkia vyšnios šakelę ir mano, jog jei ši pražys per Kalėdas, jos ištekės kitais metais.

Čekai Kalėdas mėgsta švęsti spalvingai, su muzika ir pasirodymais. Na, o gatvėje galima sutikti Mikolašą (taip vadinamas Kalėdų Senelis).

UKRAINOJE

Ukrainiečiai kalėdines eglutes dekoruoja voratinkliais. Manoma, jog per šventes stebuklingas voras apsilankys pas vargingai gyvenančią šeimą ir jų namai praturtės. Pačias Kalėdas ukrainiečiai mini Sausio 7 dieną.

Per kalėdinę vakarienę ukrainiečiai lange uždega žvakelę, kuri kviečia žmones be vaikų, be šeimos prisijungti švęsti Kalėdas kartu. Kalėdiniai valgiai – dvylika patiekalų. Tradiciškai valgomas patiekalas, kuris gaminamas iš kviečių, aguonų bei riešutų.

VENGRIJOJE, SLOVĖNIJOJE

Šios tautos mano, jog velnias padeda Kalėdų Seneliui ieškoti blogų vaikų, o kai juos randa – pagrobia ir gabena į savo karalystę valgyti velniškos vakarienės. Mitas toks gajus, kad kai kurie vyrai persirengia velniu ir gąsdina vaikus.

Eglutės puošiamos sausainiais bei saldainiais. Kūčių vakarą jie suvalgomi, tačiau paliekami spalvoti popierėliai, kad nedingtų visos eglutės dekoracijos.

ŠVEDIJOJE

Javlėje jau daugiau nei 40 metų statoma milžiniška Kalėdų ožio skulptūra iš šieno. Lygiai tiek metų kas nors ją mėgina padegti ir tai jau laikoma savotiška tradicija. Padegėjai nebijo nė teisėsaugos, nors už ožio padegimą gresia net kalėjimas.

Gruodžio 13 d. vyriausioji švedų šeimos dukra pasipuošia balta suknele bei vainiku su 7 degančiomis žvakėmis. Taip apsirengusi ji neša tėvams pusryčius.

Per Kūčias, priešingai nei Lietuvoje, švedai valgo mėsą, o viename iš valgių – ryžių pudinge – yra paslepiamas riešutas. Tikima, kad jį radęs kitais metais ves arba ištekės.

ANGLIJOJE

Panašiai kaip ir Švedijoje, Anglijoje per Kūčias valgoma mėsa, o pyrage paslepiama moneta. Radęs ją gali būti tikras, kad išsipildys didžiausias jo noras. Tačiau Kūčios nėra tokia svarbi šventė, kaip pačios Kalėdos. Kalėdų tradicijos Anglijoje atkeliavusios net iš karalienės Viktorijos laikų. Dalis tradicijų panašios ir į lietuviškas Kalėdas.

Anglijoje, kaip ir daug kur pasaulyje, neįsivaizduojama Kalėdų be Kalėdų Senelio raudonais drabužiais. Tačiau anglai turi ir Kalėdų Tėvą. Jis apdainuojamas tradicinėse kalėdinėse angų dainelėse. Kalėdų Tėvas – tai žaliais drabužiais apsirengęs senukas su didele dėže dovanų.

Anglų dekoracijose vyrauja žalia spalva. O puošti namus jie pradeda pakankamai anksti. Anksčiausiai kabinamas vainikas ant laukinių durų. Jis dažniausiai pinamas iš amalo. Beje, amalas dažniausiai puošiamas raudonomis uogomis.

Per Kalėdas anglai ypač mėgsta krekerius. Tačiau kalėdinio stalo puošmena – garsusis desertinis anglų pudingas.

NORVEGIJOJE

Čia taip pat tikima mistiniais padarais, siautėjančiais per Kalėdas. Bijoma vaiduoklių ir ypač raganų, kurios vagia šluotas. Dėl to namuose slepiamos šluotos, o vyrai lauke medžiokliniu šautuvu kelissyk iššauna, taip norėdami atbaidyti visas piktąsias dvasias.

Norvegai turi be galo linksmą kalėdinės vakarienės tradiciją – tas, kas suranda paslėptą migdolą, gauna marcipaninį paršelį. Dar viena graži tradicija – su šeima žiūrėti senuosius Volto Disnėjaus filmukus. Kita įdomi tradicija – pokštas arba saldainis.  Persirengę vaikai persirengę keliauja pas kaimynus ir prašo saldainių.

PRANCŪZIJOJE

Prancūziškojo Kalėdų senelio apdarai skiriasi nuo mums įprastų – švarkas su kelnėmis yra pakeisti ilgu, raudonu chalatu bei trikampe kepure.

Vaikai batukus palieka už durų, tikėdamiesi ryte rasti juos pilnus dovanų.

Kalėdiniai valgiai skanaujami po vidurnakčio mišių. Patiekiami įvairūs patiekalai – kepta žąsis, keptas kalakutas su kaštainiais, austrės ar žąsų kepenėlių paštetas.  

ESTIJOJE 

Panašiai kaip ir Prancūzijoje, Estijos vaikai palieka savo batukus, kad į juos prikimštų saldumynų, tačiau avalynę jie padeda ne lauke, už durų, o ant palangės.

Per Kalėdas estai valgo kiaulieną su raugintais kopūstais bei kraujine dešra, taip pat šaltieną ir, žinoma, Kalėdų duoną. Skanauja naminio alaus ir midaus.

Estai kalėdinį laikotarpį švenčia nuo gruodžio 21 dienos iki pat Trijų karalių. Tačiau yra salų, kur šventinis laikotarpis tęsiasi iki Šv. Knuto dienos (sausio 7 d.).

Gruodžio 24 d. Estijoje yra nedarbo diena. 

TURKIJOJE

Turkams Kalėdos asocijuojasi su azartu – šventiniu laikotarpiu tradiciškai perkami loterijos bilietai, namuose organizuojami įvairūs loto. Manoma, kad tuos, kurie laimi per Kalėdas, visus metus lydės laimė.

Kalėdos Turkijoje spalvingos, gatvėse skamba muzika, vyksta pasirodymai, vidurnaktį šaunami fejerverkai. O po vidurnakčio ragaujamas kalakutas.

AFRIKOJE

Kenijoje pribarstoma dirbtinio sniego, o palmės dekoruojamos lemputėmis.

Neturtinguose regionuose žmonės vieni kitiems dovanoja praktiškas dovanas – buities, higienos prekes, drabužius.

Etiopijoje keistis dovanomis nėra įprasta. Tačiau Kalėdos yra švenčiamos bažnyčiose, kur vyrai ir moterys stovi atskirai vieni nuo kitų. Pamaldos trunka tris valandas, jų metu visi žmonės stovi.

Kai kuriuose Meksikos regionuose pagrindinis Kalėdų patiekalas yra „Tamales“ kukurūzai, įdaryti mėsa ir miltais.

Vaikams šauniausia šventės dalis – pinjata (piñata), kuri būna pilna saldumynų.

Kalėdoms meksikiečiai ruošiasi ilgai ir mini jas iki vasario 2 dienos. Na, o prasideda per Šv. Mergelės Gvadelupės dieną – gruodžio 12 d.

Visą gruodį Meksikoje matysite tradicines kalėdines gėles puansetijas, kurios vis populiaresnės ir mūsų šalyje. Taip pat gruodį daug laiko ir pastangų skiriama prakartėlėms kurti.