Šv. Jokūbo kelias vingiuoja ir Vakarų Lietuvoje

  • Šv. Jokūbo kelias – tai piligriminis pėsčiųjų kelias, jungiantis Lietuvą su bendru Šv. Jokūbo kelio tinklu, besitęsiančiu į Santjago de Kompostelą (isp. Santiago de Compostela) Ispanijoje, kur, manoma, yra palaidotas apaštalas Jokūbas.

1987 m. spalio 23 d. Europos Taryba (angl. Council of Europe) paskelbė Santjago de Kompostelos deklaraciją, kurioje nutarta, kad Šv. Jokūbo kelias ir jo atšakos visoje Europoje yra pirmasis Europos kultūros kelias.

Europos Tarybos Kultūros kelių instituto sprendimu sertifikuotas Šv. Jokūbo piligrimų kelias Lietuvoje su visomis keturiomis jo atšakomis – Žemaitijos/Karaliaučiaus, Šiaulių, Kauno ir Vilniaus. Viena iš atšakų eina per Vakarų Lietuvą, tad nutarta ją paženklinti ir pritaikyti piligrimams.

Pernai, visame pasaulyje minint Šv. Jokūbo metus, Klaipėdos rajono turizmo informacijos centras kartu su partneriais iš 10 Vakarų Lietuvos turizmo informacijos centrų, pateikė paraišką „Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje“ Lietuvos kultūros tarybai.

Bendradarbiaujant su Vakarų Lietuvos turizmo informacijos centrais, vietos bei tikinčiųjų bendruomenėmis, seniūnijų ir regioninių parkų darbuotojais šią vasarą baigiamas ženklinti Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje. Jo pradžia Telšiuose, o pabaiga Seredžiuje (Jurbarko r.). Kelias eina per Telšių, Plungės, Kretingos, Klaipėdos, Šilutės, Šilalės, Tauragės ir Jurbarko rajonų, Palangos ir Klaipėdos miestų savivaldybes.

460 kilometrų

Visas maršrutas Vakarų Lietuvoje driekiasi apie 460 km. Jį sudaro 19 skirtingo ilgio atkarpų. Keliaujant jomis, atrasite gražiausius Vakarų Lietuvos kampelius, Baltijos jūros pakrantę, pažintinius takus, gamtos paveldo objektus, kopsite į piliakalnius, aplankysite bažnyčias, muziejus, pilis ir kitus reikšmingus kultūros paveldo objektus. Kiekvieno etapo pabaigoje pateikiami nakvynės vietų, kuriose laukiami piligrimai, pasiūlymai. Kai kurie etapai turi ir tarpines nakvynės vietas.

Taip pat kiekviena atkarpa turi aprašymą, o prireikus daugiau informacijos visada keliaujantiems suteiks  turizmo informacijos centrai, esantys šiame kelyje.

Šv. Jokūbo kelias Vakarų Lietuvoje paženklintas specialiu visoje Europoje vienodu Šv. Jokūbo kelio ženklu – geltona kriaukle mėlyname fone. Tiesa, Telšių mieste ir rajone, Palangos bei Klaipėdos miesto savivaldybėse Šv. Jokūbo kelio ženklų nutarta atsisakyti dėl vizualinės taršos. Užtat per šias savivaldybes driekiasi virtualus maršrutas. Nepasiklysti padės ant kai kurių ženklinimo stulpelių esantys QR kodai, kuriuos nuskenavus gaunama visų atkarpų ir apgyvendinimo vietų informacija bei bendras kelio žemėlapis.

Visas Šv. Jokūbo kelio žemėlapis ir atkarpų aprašymai: https://www.klaipedosrajonas.lt/jokubo-kelias/

pamarys.eu inf.


Taip pat skaitykite: https://www.pamarys.eu/pesciomis-piligrimu-keliu/

https://www.pamarys.eu/sventuosius-jokubo-metus-pasitikome-tradiciniame-piligrimu-zygyje/

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Šilutėje paminėtos 35-osios Laisvės gynėjų dienos metinės

Sausio 13

Sausio 12–13 d. Šilutėje vyko Laisvės gynėjų dienai skirti renginiai, skirti Sausio 13-osios įvykių 35-osioms metinėms. Šių metų tema – „Laisvės liepsna iš kartos į kartą“ – kvietė nepamiršti 1991-ųjų sausio įvykių ir perduoti patirtį bei istorines pamokas jaunajai kartai. Šventės renginiai Pagrindiniu atminimo renginių akcentu tapo meninė–edukacinė iniciatyva „14 Laisvės žingsnių Šilutėje – kelias į laisvą žmogų“. Laisvės gynėjų dienos jubiliejinei sukakčiai paminėti skirta iniciatyva kvietė šilutiškius ir miesto svečius į simbolinį atminties kelią. Šilutės kultūros centras, bendradarbiaudamas su

Kaip nuo šalčio apsaugoti telefoną?

šaltis

Didžiausias priešas telefonui yra ne pūga, o spaudžiantis šaltukas. Net tirštas sniegas labai stipriai ryšio signalo nepaveikia. Taip tikina „Telia“ radijo tinklo vadovas Ramūnas Mikalauskas. Tiesa, stiprus šaltis gali greičiau iškrauti telefonų baterijas, todėl ekspertas pataria, kaip pasirūpinti įrenginiais. Pirmiausia verta nuraminti namų interneto naudotojus – šviesolaidiniam ryšiui sniegas jokios įtakos neturi, nes jo kabeliai driekiasi saugiai po žeme. Tačiau mobiliajam ryšiui fizika diktuoja kitas taisykles. „Lietuviška žiema pasižymi itin permainingais orais. Pūgas keičia lijundra, o atlydį – staigus šaltis.

Kvėdarnoje avarijoje žuvo moteris

policija

Praneša Tauragės apskr. vyriausiasis policijos komisariatas.  Neblaivių smurtas Šeštadienį virtuvėje, Žemaičių Naumiestyje, neblaivus (0,89 prom.) 54-erių metų vyras sužalojo visiškai girtą (2,11 prom.) 47-erių m. vyrą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 138 str. 1d. Vagystė Sausio 12 d. apie 8.30 val. Žalgirių k. iš pavogtas benzininis pjūklas STIHL MS 441. Nuostolis 350 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas pagal LR BK 178 str. 5 d.  Žuvo susidūrus su vilkiku Sausio 12 d. apie 7 val. Šilalės r., Kvėdarnoje, automobilį „Audi Q5“

Kokių aplinkosaugos reikalavimų reikia laikytis šildantis namus

Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai primena, kad individualius namus galima šildyti tik aplinkos neteršiančiu ir pavojaus žmogaus sveikatai nekeliančiu kuru. Namų šildymui negalima deginti atliekų. Šildymo sezonu padidėja oro užterštumas individualių namų rajonuose. Šį užterštumą nemaža dalimi lemia neatsakingas  elgesys, kai patalpos šildomos deginant tam netinkamus daiktus: plastiko pakuotes, senus baldus, tekstilę ir net cheminėmis medžiagomis apdorotus pabėgius. Deginant tokius daiktus teršia ne tik aplinkos orą, bet ir dirvožemį bei gruntinius vandenis. Deginamų atliekų poveikis aplinkai ir žmonių sveikatai Deginant atliekas

Taip pat skaitykite