Susitikimas Kaune pas Maironį

Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos, Pagėgių Algimanto Mackaus gimnazijos ir Vilkyškių Johaneso Bobrovskio vidurinės mokyklos bibliotekų darbuotojai lankėsi Kauno Maironio lietuvių literatūros muziejuje, kur vyko seminaras, skirtas Kristijono Donelaičio 300-osioms gimimo metinėms paminėti bei ekskursija po muziejų. Seminaro metu bibliotekininkėms buvo pristatytos muziejaus ekspozicijos, ekskursiją dovanojo rašytoja, poetė, įvairių literatūrinių premijų laureatė, mokslininkė, šio muziejaus direktorė Aldona Ruseckaitė ir Pasaulio lietuvių bendruomenės Kultūros komisijos pirmininkė, Šveicarijos lietuvių bendruomenės pirmininkė, pagėgiškė Jūratė Caspersen, kuri taip pat atvyko į šį susitikimą.

Išvyka bibliotekų darbuotojoms buvo prasminga ir maloni – kitoje šviesoje pažvelgta į Kristijoną Donelaitį ir jo kūrybą, pasivaikščiojimas po Maironio butą leido pajusti šio poeto dvasią.

Pagėgiškėms buvo pristatyta sausio 14 d. muziejuje atidaryta dokumentų paroda „Kristijonui Donelaičiui – 300“. Ją parengė ir pristatė Seniausios literatūros skyriaus vedėja Audronė Gedutienė. Parodoje eksponuojami įdomiausi ir svarbiausi eksponatai iš muziejuje saugomo K. Donelaičio rinkinio: Kristijono Gotlybo Milkaus knyga vokiečių kalba „Lietuvių kalbos mokslo pradmenys“, antrasis K. Donelaičio „Metų“ leidimas, išleistas Augusto Šleicherio 1865 m. Peterburge, ketvirtasis K. Donelaičio „Metų“ leidimas – L. Pasargės parengtas, išverstas į vokiečių kalbą ir išleistas Halėje 1894 m., kiti senieji leidiniai, daugybė K. Donelaičio kūrinių vertimų į vokiečių, anglų, rusų, lenkų, latvių, baltarusių, ukrainiečių, armėnų, vengrų, čekų, japonų kalbas. Parodos lankytojams pristatoma daug dailės kūrinių K. Donelaičio tema: dailininko Antano Garbausko vitražas, dailininko Petro Stausko tapytas poeto portretas, XIX a. nežinomo dailininko tapytas K. Donelaičio „Metų“ leidėjo Liudviko Rėzos portretas, skulptorių Petro Rimšos, Petro Gintalo, Romualdo Inčirausko medaliai K. Donelaičiui, originalios K. Donelaičio „Metų“ iliustracijos, sukurtos dailininkų Vytauto Jurkūno, Albinos Makūnaitės, Domicelės Tarabildienės, fotografo Zenono Baltrušio nuotraukos. Bibliotekininkėms buvo priminti svarbiausi K. Donelaičio gyvenimo ir kūrybos faktai, jo kūrybos reikšmė ir vertė.
Muziejaus direktorė, rašytoja, poetė Aldona Ruseckaitė ekskursijos dalyvėms pravėrė svarbiausios muziejaus ekspozicijos dalies – Maironio memorialinio buto duris, kur „…suskamba kanklės ir pasigirsta kompozitoriaus Juozo Naujalio ir Maironio dainos „Lietuva brangi“ melodija. Dailūs senoviniai baldai, raudono aksomo sofos, spintos, pilnos retų knygų, puošnūs laikrodžiai, skulptūros, paveikslai ir pats Maironis, žvelgiantis iš portretų, pasitinka lankytoją – kaip mylimą ir laukiamą svečią savo memorialiniame bute…“ (citata iš oficialaus muziejaus tinklapio / E. S.). Visas Maironio aštuonių kambarių butas buvo atkurtas jau nepriklausomos Lietuvos metais (1992 m.) ir muziejaus darbuotojų pastangomis buto dekoras atspindi to laikotarpio, kuriuo gyveno didis poetas, dvasią. Šią dvasią malonu pajusti kiekvienam lankytojui ir šiandien…
Ekspozicija „…Palieku visą mano judomajį turtą…“ pristato nematytų poeto archyvalijų, rankraščių, knygų, memorialinių daiktų, meno kūrinių, čia eksponuojami ir jauno Maironio paskaitų užrašai, pirmųjų pamokslų rankraščiai, įvairūs dokumentai. Pirmą kartą yra daug atverstų knygų iš Maironio memorialinės bibliotekos, fotografijų albumų, stalo sidabro, kitų relikvijų.
Maironio lietuvių literatūros muziejaus direktorės, rašytojos Aldonos Ruseckaitės Pagėgių krašto bibliotekoms dovanoti leidiniai jau greit pasieks skaitytojus, Jūratė Caspersen nekantraudama laukia pavasario – vėl kažkuriam pagėgiškiui bus įteikta jos asmeninio fondo įsteigta „Pagėgių krašto garsintojo“ premija.

Elena Stankevičienė
Pagėgių savivaldybės viešosios bibliotekos direktorė

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite