Sulaukęs 95-erių važiuoja su automobiliu ir dviračiu

Vyriausias Usėnų seniūnijos gyventojas Povilas Paleckis šį pavasarį sulaukė 95-ojo jubiliejaus. Ilgą gyvenimą, matyt, paveldėjo iš savo tėvų. Povilas vis dar lanko Skaudvilėje gyvenančias seseris. Vyriausią, gimusią Rusijos revoliucijos metais, ir jauniausią, kuriai vos per 80. Jubiliatas sulaukė gausaus sveikintojų būrio.

Vyriausią Usėnų seniūnijos gyventoją Povilą Paleckį 95-ojo jubiliejaus proga pasveikino Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys (dešinėje).

Sukaktuvininkas Povilas Paleckis svečius sutiko ne lovoje, nors tai jo amžiuje nieko ir nestebintų, bet savo namų kieme. Nedidelio stoto, su šypsenėle veide, nevengiantis pašmaikštauti. Plačiai atvėręs duris pakvietė į vidų, prie stalo sodino. Usėnų seniūnas Algirdas Rauktys, seniūnijos specialistė Žaneta Iršienė, socialinio darbo organizatorė Audronė Čekanskienė linkėjo sveikatos, stiprybės, dovanojo gėlių. Šilutės r. savivaldybės socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis įteikė vitaminų. Perskaitytas mero Šarūno Laužiko sveikinimas.
Po sveikinimų klausinėjome šeimininką, ką valgyti, o ko visai atsisakyti, kaip gyventi, kad sulauktume bent panašaus amžiaus stipriu kūnu ir su šviesiu protu.
Gimimo data – kaip klaida
Nežinantiems tikslios Povilo Paleckio gimimo datos atspėti ją nebūtų lengva. Ir įrašu pase – 1919 metų kovo 29 diena – ne iš karto gali patikėti. Labai panašu į klaidą. Amžiaus neišduoda net sniego baltumo plaukai, vis dar vešlūs ir tvirti, kurie ir dabar atrodo lyg ką tik profesionalios kirpėjo meistro rankos sušukuoti. Tas kirpėjas – gyvenimas, šukavęs ne tik plaukus, ir ne visada ta kryptimi, kuria norėjosi.
Vienas iš šešių
Povilas augo 6 vaikų šeimoje: trys seserys ir tiek pat brolių. Tauragės apskrities Skaudvilės valsčiuje valdę per 80 ha žemės tėvai buvo pripažinti buožėmis. Pokariu Paleckių sodyba buvo tarpinis ryšio punktas, kur patekdavo pranešimai ir pogrindžio spauda partizanams. Tik vienas Povilo brolis, sukūręs šeimą ir gyvenęs atskirai, išvengė tremties, o brolis Juozas ir seserys buvo ištremtos, pripažintos politinėmis kalinėmis. Net 8 metus tremtyje išbuvo ir Povilas.
Matyt, laikas užglaisto nuoskaudas, tad šiandien klausantis tremtinio prisiminimų neišgirsti skundo, jo prisiminimai palydimi sąmoju – tarsi linksmi nuotykiai. Vienas iš tokių, kaip Povilas pataikaudavo rusams – parveždavo dėžę „pipirinės“ ir kartu su jais per naktį išgerdavo… Dabar Povilas alkoholiu nepiktnaudžiauja, galima sakyti, iš viso negeria. Ir nerūko. Tačiau Sibire viskas buvę kitaip, sukdavo ir traukdavo „machorką“.
„Dabar nieko nedarau. Kaip matot, sveikata atsistatė“, – šmaikštauja Povilas.
Sibire – su „palutarka“
Į Sibirą Povilas buvo ištremtas, kaip ir daugelis, be turto, tačiau turėdamas vairuotojo pažymėjimą. Pateko į Irkutsko krašto kolūkį „Komunar“, jam patikėjo sunkvežimį atviru kėbulu, vadintą „palutarka“. Automobilį perėmęs iš totoriaus, Povilas girdėdavo, kaip rusai juokauja: pažiūrėsim, kaip lietuvis ją suvaldys. Šaipėsi iš Povilo, kad važiuoja tokiu greičiu lyg važiuotų su jaučiu. Povilas mašiną prižiūrėjo, pats ją remontavo, žiemą per sniegus vežė medžius iš miško, vasarą – grūdus nuo kombaino. Povilas stebėjosi, kad kviečiai netręšiami jokiomis trąšomis užaugdavo kaip miškas, kad grūdus pildavo ant nudegintos žolės į ilgus ir aukštus kaupus. Užaugusiam ūkininko šeimoje, toks šeimininkavimas prilygo nuodėmei…
Vairuoja ir dabar
Pasirodo, senolis ir dabar tebevairuoja. Prieš porą dienų reikalų tvarkyti buvo atvažiavęs į Šilutę. Mes stebėjomės, o usėniškiams, pasirodo, nėra jokia naujiena pamatyti Povilą dviračiu atminantį į parduotuvę ar seniūniją. Seniūnijos darbuotojos gerai žino ir gražų Povilo braižą, sako, kad jis rašo tiesiog kaligrafiškai.
Iš jubiliato sužinome, kad grįžęs iš tremties dirbo šaltkalviu Žemaitkiemio tarybiniame ūkyje, o prieš tai dar vežiojo kilnojamąjį kiną. Kokius filmus rodė, nepamena, labiau įstrigo, kad prieš pradedant rodyti filmą sutardavo su kuria nors to kaimo šeimininke, kad ši pietus pagamintų. Po filmo pas ją ir pavalgydavo. Pamena, kad tuo metu netrūko chuliganų, kurie siautėdavo rodant filmus. Kino mechanikas neapsikentęs parašė skundą. Valdžia liepė filmus rodyti su stribų apsauga…
Su žmona susipažino tremtyje
Povilas savo gyvenimo išrinktąją Kazę sutiko Sibire, nors ją, kilusią iš Pajūrio apylinkių, Pakalniškių kaimo pažinojo ir iš anksčiau. Kazės ir Povilo vestuvės Sibire buvo kuklios, pamena, kad kažkuris lietuvis pagriežė smuiku. Netrukus sutuoktiniai susilaukė dukters, jai davė Anos vardą. Į Lietuvą grįžo 1959-aisiais su dviem dukromis: trejų metukų Ana ir pusantrų metukų Birute. Paleckiai užaugino 4 dukras ir sūnų, susilaukė 11 vaikaičių ir 3 proanūkių.
Dukros Birutė ir Laimutė su šeimomis gyvena užsienyje, rečiau aplanko tėvų namus, dažnai užsuka sūnus Algirdas, o dukra Ana gyvenanti Galzdonuose – ji čia dažniausia viešnia ir šeimininkė. Ji yra ir tremtinių būrelio pirmininkė.
95-erių sulaukęs senolis gyvena savo name, pats su kastuvu suskvarbo kelias lysves prie namų, pasodina bulvių ir kitokių būtiniausių daržovių. Jo veidu prabėga liūdesys – prieš metus Anapilin iškeliavo žmona Kazė. Gyvenimas kartu su ja prabėgo greitai – buvo darni šeima.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite