Sugužėjo, suskambėjo – kaip bičių avilys vasarvidį

Atrodė, kad į Gardamo miestelio šventę-festivalį „Sugužėkim, suskambėkim“ suplūdo iš viso margo sviesto – sekmadienį, šventei įpusėjus, automobiliai vis dar plūdo, nors jų eilės buvo nutįsusios per visą miestelį.

Inkaklių muzikantai.

 

Šventė prasidėjo juknaitiškių spektakliu šeštadienį. Sekmadienį Gardamo parapijos šv. Roko bažnyčioje tikintieji rinkosi į šv. Petro ir Povilo atlaidus. Sporto aistruoliai varžėsi krepšinio, tinklinio aikštelėse, varžytuvėse skambėjo smagios muzikantų melodijos, pasakoriai porino būtas nebūtas istorijas.Graži šventės akimirka – varduvininkų ir jaunų ūkininkų pagerbimas.
Svarbiausiai Gardamo seniūnijos šventei organizuoti susitelkė seniūnijos bendruomenė, netrūko rėmėjų, globėjų, talkino net pati gamta, dovanojusi nuostabiai gražią vasaros dieną.
Grojo, porino, skambėjo dainos
Į pavienių muzikantų ir pasakorių šventę-varžytuves Gardame jau ne pirmus metus atvyksta ir gretimo Klaipėdos rajono muzikantų grupė „Sodų bernai“ iš Dovilų. Alfonsas, Vytautas ir Kasparas ne tik griežia, bet ir šventės akimirkas nuo pradžios iki pabaigos užfiksuoja, nepamiršdami į šokių sūkurį pakviesti šventės dalyves.
Nuo šventinės scenos, išpuoštos nepailstančiomis bitutėmis, skambėjo įvairiausio amžiaus atlikėjų melodijos. Jauniausias Šilutės folkloro kolektyvo „Verdainė“ (vadovė Regina Jokubaitytė) narys Kasparas Nognius pagrojo du kūrinius, vieną – bandonija, kitą – lūpine armonikėle. Mindaugą Nogaitį iš Vilkų kampo atlydėjo sūnūs Gytis ir Ugnius. Šeimyniniam trio užgrojus „Sadūnų polką“, klausytojų kojos pačios kilnotis ėmė…
Lūpinės armonikėlės melodijomis užbūrė Pranas Lomsargis, šiemet į šventę atvykęs be savo žaviosios žmonos. „Po Joninių prasidėjo šienapjūtė. Namuose darbų netrūksta…“ – teisinosi muzikantas, primindamas, kad ir šiemet jo sodyboje apsigyveno juodieji gandrai.
Užburiančių melodijų pagriežė muzikantai Erikas Lorenčas, Gitana ir Rimas Tamašauskai, Algimantas Bagušinskas, Irena Bumblauskienė, Stasys Bružas, Valerijono Krutikovo vadovaujami moterų vokalinis ansamblis „Raskila“ ir „Žaliakalnis“ iš Žemaičių Naumiesčio, inkakliškiai Juozas Andriekus, Bronius Miklovis, Antanas Montvydas. Būtų nebūtų istorijų paporino inkakliškės Virginija Rukšnaitienė ir Aurelija Norvilienė.
Pedagogė, tautodailininkė, pasakorė Teresė Lorencienė (priminusi, kad Gardamas yra jos tėviškė), dabar gyvenanti Šilmeižiuose, yra užrašiusi savo prisiminimus ir žmonių pasakojimus skaitytojams jau žinomoje tautosakinėje knygoje „Iš kartos į kartą“. Ten užrašyta ir legenda apie Gardamo kaimo pavadinimo kilmę. Šventės dalyviai klausėsi pasakorės tarmiško pasakojimo apie „liekarstvas“, kurios padeda vyrą prisivilioti, galėjo įsigyti pasakorės išleistą knygą, pasigėrėti jos karpiniais, kurie taip pat netrukus suguls į leidinį „Mes karpome, vaidiname ir deklamuojame“. Šiam leidiniui
išleisti autorė ieško rėmėjų.
Atsidėkodami šventės organizatoriai pasakoriams, muzikantams įteikė padėkos raštus ir šventės simbolių – bitučių – medaus.
Laimę namie radę
Pasveikinti Gardamo seniūnijos jaunieji ūkininkai, garsėjantys savo gražiais ūkiais: Vaida ir Sigitas Petrošiai, Rasa ir Saulius Oželiai, Gražina ir Remigijus Lankučiai, Donatas Dobilinskas, Stasys Mačijauskas, Lina ir Mindaugas Balčiauskai, Diana ir Linas Žvirbliai, Renata ir Egidijus Kiudžiai, Justė ir Nerijus Arnašiai, Asta ir Nerijus Andrijauskai, Ligita ir Vilmantas Šikšniai, Nijolė ir Mindaugas Šumkauskai.
Jaunuosius ūkininkus sveikino Šilutės r. savivaldybės vadovai meras Vytautas Laurinaitis ir jo pavaduotojas Virgilijus Pozingis, Gardamo seniūnas Tomas Balčytis ir specialistė Birutė Pocevičienė, įteikdami padėkos raštus, bitučių medaus su koriukais stiklainėliuose ir gėlių. Simbolinėmis dovanėlėmis apdovanoti varduvininkai Petrai, Povilai, Petrutės.
Iki vėlaus vakaro Gardame netilo muzika, o sutemus dangų nutvieskė fejerverkų pašvaistės.ai.

Laima PUTRIUVIENĖ

Pedagogė, tautodailininkė, pasakorė Teresė Lorenčienė.

Gardamo seniūnas Tomas Balčytis ir specialistė Birutė Pocevičienė įteikė padėką ir medaus korį stiklainėlyje muzikantui Erikui Lorenčui. Tokios pat dovanos teko ir visiems kitiems varžytuvių dalyviams.

Griežia Pranas Lomsargis.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Birželio 15 d. prasideda priėmimas į profesinio mokymo įstaigas

Birželio 15 d. prasideda vasaros priėmimas į profesinio mokymo įstaigas. Stojantieji prašymus mokytis kviečiami teikti iki rugpjūčio 10 d. imtinai. Į valstybės finansuojamas vietas šiemet iš viso numatoma priimti 20,6 tūkst. mokinių – panašiai kaip pastaraisiais metais. „Kviečiu jaunuolius drąsiai rinktis profesinį mokymąsi. Profesijos galima mokytis ne tik baigus gimnaziją, bet ir dar neturint brandos atestato. Profesinio mokymo įstaigose galima įgyti ir paklausią profesiją, ir užbaigti vidurinio ugdymo programą, o po to tęsti mokslus aukštojoje mokykloje arba dirbti, kurti savo

Per tris dienas – 16 eismo saugumo pažeidimų

policija

Birželio 8-10 dienomis policijos pareigūnai vykdė prevencinę priemonę –buvo tikrinama, ar vairuotojai nesinaudoja mobiliaisiais telefonais be laisvų rankų įrangos, taip pat ar naudoja privalomas saugos priemones – saugos diržus, šalmus ir vaikams skirtas sėdynes. Nustatyta 11 pažeidimų, susijusių su netinkamu mobiliųjų telefonų naudojimu: 3 Tauragėje ir 8 Šilutėje. Taip pat užfiksuoti 5 pažeidimai, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių. Vienas toks pažeidimas nustatytas Tauragėje, keturi – Šilutėje. Visiems pažeidėjams surašyti administracinių nusižengimų

Lietuvos radijo šimtmečiui – kolekcinė moneta, įamžinanti šimtą metų ryšio

Birželio 12-ąją, minint Lietuvos radijo gimtadienį, Lietuvos bankas pradėjo išankstinį kolekcinės monetos „Lietuvos radijui – 100“ pardavimą. Moneta išleidžiama į apyvartą 2026 m. birželio 19 d. Prieš šimtą metų Lietuva pirmą kartą išgirdo save eteryje. Kai 1926 metais nuskambėjo žodžiai „Alio, alio – kalba Kaunas“, prasidėjo naujas valstybės ir visuomenės istorijos etapas. Nuo tada radijas tapo svarbia informacijos, kultūros, švietimo ir pilietiškumo erdve, lydėjusia Lietuvą svarbiausiais jos istorijos momentais. „Šia moneta siekiame įamžinti ne tik Lietuvos radijo istoriją, bet ir

Švėkšnos bažnyčiai tvarkyti – 432 tūkstančiai eurų

Birželio pabaigoje planuojamas Šilutės rajono savivaldybės tarybos posėdis, šią savaitę į posėdžius rinksis Tarybos komitetai. Teks apsispręsti ir dėl lėšų skyrimo Švėkšnos Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčios stogo ir fasadų tvarkybos darbams. Parengtame sprendimo projekte siūloma pritarti Švėkšnos Šv. apaštalo Jokūbo bažnyčios (unikalus kodas Kultūros vertybių registre – 1648, valstybės saugoma), stogo ir fasadų tvarkybos darbams, prisidėti prie tvarkybos darbų finansavimo iš savivaldybės biudžeto skiriant ne daugiau kaip 50 proc. valstybės skiriamos lėšų sumos, patvirtintos Paveldotvarkos programoje, ir užtikrinti netinkamų finansuoti,

Taip pat skaitykite