Su visais rūpesčiais – pas Seimo narį…

Penktadienį Seimo narys Artūras Skardžius savo biure Šilutėje priiminėjo gyventojus – ir vėl daugiausia rajono žmonių kreipėsi pagalbos dėl žemės. Susitikime su Juknaičių gyventojais Seimo nariui teko išklausyti nemažai pageidavimų, kuriuos turėtų nagrinėti Šilutės rajono savivaldybė.

Pasibaigus valandą trukusiam Seimo nario Artūro Skardžiaus ir Juknaičių seniūnijos gyventojų susitikimui, vietos žmonės dar sustojo prie svečio pasiaiškinti jiems rūpimų reikalų. Simono Skutulo nuotr.

Apie žemę ir dar kartą apie žemę…
Vyras iš Rusnės atkakliai ieško pagalbos, kad atgautų tuos 33 arus žemės bent bulvėms pasisodinti. Turėjo, bet šis žemės gabalėlis jau atiteko kitiems. O štai ne be pagrindo įpykęs vyras iš Vilkyčių klojo ant stalo dokumentus, iš kurių aiškėjo, kad turėtas žemės plotas sumažėjęs daugiau nei hektaru. Vyras su mergina emocijų nerodė, tačiau pagrindo piktintis jie turi su kaupu: žemės sklypas turi antrą savininką, kuris neva tą sklypą yra jau nusipirkęs…
Seimo nariui Artūrui Skardžiui, penktadienį Šilutėje priiminėjusiam interesantus, šiuose reikaluose talkino Nacionalinės žemės tarnybos prie Žemės ūkio ministerijos Šilutės skyriaus vedėjas Artūras Juočas. Panašu, kad šiems žmonėms gerų žinių dar teks palaukti. A. Juočas pažadėjo kiekvieną atvejį nagrinėti iš esmės. Prie šių reikalų Seimo narys sugrįš vėliau.
„Žalgirio“ sodų bendrijoje jau kelintus metus žmonės priversti braidyti po vandenį, mat sklypus semia vanduo. Anot šią situaciją aiškinusio Kaimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojo Povilo Budvyčio, priežastis – aiški: galbūt sugadintas ar susidėvėjęs drenažas, neveikia melioracijos sistema. Garbaus amžiaus vyras, atėjęs prašyti Seimo nario pagalbos, tikino, kad „užlaužtą“ vietą galima atkasti. P. Budvytis patikino, kad tai nėra taip paprasta: neaišku nei gylis, nei vieta. Be to, sodų bendrijoje ne visi gyventojai gal ir leistų kasti. Kita vertus, Savivaldybė, jeigu turi lėšų, tvarko melioracijos įrenginius tik teritorijoje iki sodų ribos, o privatūs sklypai – jų savininkų reikalas. Lėšų melioracijos reikmėms gaunama gerokai mažiau negu reikėtų. Galbūt „Žalgirio“ sodų bendrija galėtų rengti ES fondų bent iš dalies finansuojamą projektą? Tad pirmiausia reikia išsiaiškinti galimybes ir sodų savininkų norus.
Dar trys interesantai su A. Skardžiumi aptarė asmeninius, verslo, kitokius reikalus. Seimo narys gavo siūlymų dėl įstatymų keitimo.

Vieniems rūpėjo, kada asfaltuos kelią per Tarvydus, kitiems – Juknaičių Akmenų duobėtos gatvės likimas, o šiam vyrui – kelias į Leitgirius, kur duobės jau tapo nebepravažiuojamos.

Ar Juknaičius užmiršo rajono valdžia?
Buvęs Juknaičių seniūnas Valentinas Dylertas sėdėjo juknaitiškių būryje. Į susitikimą su Seimo nariu A. Skardžiumi ir kartu atvykusiu Šilutės r. savivaldybės mero pavaduotoju Algirdu Balčyčiu Juknaičių seniūnijos salėje susirinko pusšimtis gyventojų. Pirmą kartą šalia svečių atsistojo naujasis seniūnas Alfredas Gaubys.
V. Dylertas išsakė ūkininkų nerimą, kad nuolat mažinama pieno pirkimo kaina, kurią galėtų reguliuoti valstybė. Pašyšių kaimo bendruomenė tebelaukia kelio per Tarvydus asfaltavimo, bent poros kilometrų atkarpos. Baisus ir duobėtas kelias į Leitgirius. Akmenų gatvė pačiuose Juknaičiuose darosi vis baisesnė: dalis dar pakenčiama, o dalis – duobėta, net sunkiai pravažiuojama, čia nėra apšvietimo. Nors Juknaičiai turi parko statusą, lėšų teritorijos priežiūrai daugiau neskiriama. Kas ir sugalvojo tą parko statusą? Mat jis labai riboja gyventojų veiklą. Vieni įpykę gyventojai to klausė, kiti piktai replikavo, kad nei jų kas klausė, nei ką…
Daugiabučių namų kai kurie gyventojai turi įsirengę vietinį šildymą, tačiau gauna sąskaitas mokėti už… laiptinės šildymą, kurioje net nėra radiatorių. Seimo narių skaičius turėtų sumažėti…
Tokių ir panašių pastebėjimų žėrė juknaitiškiai, kuriuos, ko gero, primiršo Šilutės r. savivaldybės valdžia, nes daugelį atsakymų į juknaitiškių klausimus turėtų pateikti būtent savivaldos vadovai. Mero pavaduotojas A. Balčytis pažadėjo atvykti į Juknaičius su Šilutės šilumos tinklų bendrovės atstovais ir vietoje išsiaiškinti visus šildymo reikalus. O keliai, gatvė?
Nebe pirmą kartą A. Skardžius viešai ir asmeniškai gyventojams aiškina kelio per Tarvydus likimą. Šis kelias pagal pavaldumą priklauso Automobilių kelių direkcijai. Kadangi Seimas šių metų biudžete stipriai padidino finansavimą krašto apsaugai, didelė lėšų suma tam teko iš kelių priežiūrai skirtos programos. Mažiau lėšų keliams tvarkyti gavo ir savivaldybės. Valstybės saugumas – dabar svarbiausia. Galbūt reikėtų tai bandyti suprasti?

Šilutės socialinių paslaugų centro vadovė Rasa Jakienė į Juknaičių savarankiško gyvenimo namus užsukusiems (iš dešinės) Seimo nariui Artūrui Skardžiui, mero pavaduotojui Algirdui Balčyčiui ir Juknaičių seniūnui Alfredui Gaubiui pasakojo apie čia įsikūrusių žmonių buitį, mokesčių dydį ir problemas.

Iki 2 km kelio atkarpa per Tarvydus bus asfaltuojama, tam gavus europinių lėšų iš kito šaltinio – per Žemės ūkio ministeriją ir Nacionalinę mokėjimo agentūrą. Jeigu pirkimų konkursai neįstrigs, kaip kartais atsitinka, asfalto Tarvyduose galima tikėtis šiais metais arba kitų metų pirmąjį pusmetį. Vėliau, anot Seimo nario, ateis eilė tvarkyti ir kelio Šilutė – Tarvydai atkarpą bei kitą, kuri driekiasi už Tarvydų. V. Dylertas replikavo, kad asfaltuoti kelią per Tarvydus prašoma jau kelerius metus.
Po valandą trukusio susitikimo su gyventojais Seimo narys apžiūrėjo Juknaičių savarankiško gyvenimo namus, kuriuose yra buvęs ir anksčiau. A. Skardžių domino, kiek kainuoja Savivaldybei išlaikyti tokį statinį su plačiais koridoriais ir erdviomis kitomis bendrojo naudojimo patalpomis. Atsakymo neišgirdo.
Akmenų gatvė Juknaičiuose išties atrodo baisokai: gyvenvietės centre esanti dalis dar nebloga ir apšviesta, o dalis, vedanti iš Juknaičių Šilutės link, – su didelėmis duobėmis, grindinio akmenys tarsi kažkur dingę… Ten pastatyta naujų namų, suprantamas gyventojų noras turėti normalią gatvę su apšvietimu. Tačiau tai kultūros paveldo objektas, be to, lėšų galima tikėtis tik iš Savivaldybės, galbūt iš ES fondų. Greito rezultato čia tikrai nebus.
Seimo narys kantriai išklauso visus žmones, aiškina valstybės situaciją ir nutyli, kad 95 proc. jam išsakytų reikalų turėtų tvarkyti rajono valdžia ir kitos vietos institucijos…

„Pamario“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite