Su 5 prizais iš regatos „Burpilis 2014“

Rusnės saloje prieš metus juridiškai įregistruota Tradicinių ir istorinių laivų asociacija, kuri šią vasarą organizavo jachtų ir burvalčių regatą „Burpilis 2014“. Tai buvo antroji asociacijos narių regata, surengta Jūros šventės išvakarėse. Pasak asociacijos nario Simo Knapkio, pirmąją regatą pavyko organizuoti prieš porą vasarų, taip pat per Jūros šventę.

Jachtų ir burinių valčių regata
Regatoje dalyvavo apie 12 laivų. Atplaukė kurėnų, venterinių valčių, sulaukta svečių iš Karaliaučiaus Pasaulinio vandenyno muziejaus su kurėnu „Rusna“ (2012 metais šis kurėnas buvo užsukęs į Rusnę), žvejybinis lenkų laivas iš Nacionalinio jūrų muziejaus Gdanske bei pora istorinių jachtų.
Visų pirmoji regata Lietuvos vandenyse vyko Klaipėdoje prieš 145 metus 1869 metais.
Šios regatos startas duotas liepos 23 d. Pirmasis etapas buvo skirtas įžymaus Lietuvos tautodailininko ir Neringos senosios kultūros puoselėtojo Eduardo Jonušo (1932-2014) atminimui. Simas Knapkis startavo savo gamybos venterine valtimi ir atplaukė pirmas dvejose klasėse. 8 kilometrų vandens ruožas buvo sėkmingai įveiktas padedant puikiai įgulai: kintiškiui Romui Tarvydui, Aidui Mozūraičiui iš Panemunių regioninio parko, savo sūnui Uosiui, jo pusseserei Ugnei.
Pasak laivadirbio Simo Knapkio, net vėjas buvo palankus, nors svečiams iš Lenkijos jis ir nepasirodė draugiškas – jie dėl didelių bangų net nestartavo. Iš viso venterinių valčių klasėje varžėsi trys, o bendrai 8 įgulos.
Kitą dieną tarp Nidos ir Juodkrantės lenktyniauta prieš 130 metų buvusio Klaipėdos buriuotojų „Memelio buriuotojas“ klubo garbei. Šiame etape Simo Knapkio įgulai vėjas buvo mažiau palankus – prieš startą nurimus vėjui, net 22 minutes pavėluota startuoti.
Aplamai pirmoji regata Lietuvos vandenyse vyko Klaipėdoje prieš 145 metus 1869 metais.
Regatos „Burpilis 2014“ dalyviai finišavo liepos 25 d. Klaipėdoje, kur užsibaigė trečiasis regatos etapas „Jūros dienos“, skirtas Jūros šventei. Bendroje įskaitoje tarp venterinių valčių (skirtų žvejybai) S. Knapkio įgula liko pirma. Vienu metu jų valtis buvo išsiveržusi į priekį apie 400 metrų ir lenkė net jachtas.
„Nors ir trumpai, tačiau tai buvo vienintelis kartas mano gyvenime, kai žvejybine valtimi pavyko aplenkti jachtas. Viena jachta taip ir liko už mūsų…“ – laimingas pasakojo Simas. Jis priduria, kad prieš 80 metų surengtoje Klaipėdos jūros šventės regatoje dalyvavo ir prizus regatos laimėtojams teikė tuometinis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona.
Dažniausiai anais laikais regatą laimėdavo ano Kuršių marių kranto atstovai, o prieš 80 metų regatą B klasėje laimėjo Vorusnės kaimo žvejas Kostann. Dabar S. Knapkis nebėra vienintelis buriuotojas, sugrįžęs į šį Kuršių marių krantą su prizu. „Šiemet prizas būtų bet kuriuo atveju sugrįžęs į salą, kuriai atstovavo net trys venterinės valtys. Iš salos be manęs plaukė Kęstutis Laukevičius su šeima ir Raimundo Plikšnio įgula“, – sakė S. Knapkis.
„Danės flotilė“
Rusniškiai dalyvavo ir tarptautiniame istorinių laivų parade „Danės flotilė“. Klaipėdos jūros šventė baigėsi, laivadirbiai, regatos dalyviai sugrįžo į salą su prizais. Šeštadienį Rusnės bažnyčioje skambėjo klasikinė muzika. Barokinės muzikos koncertą surengė Klaipėdos kamerinis orkestras. Rusniškiai dėkojo muzikantams, kartu pagerbė ir saviškį Simą Knapkį, regatos „Burpilis 2014“ dalyvį ir laimėtoją.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė padovanojo kapitonui tortą, Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė – gėlių. Laivadirbys prisipažino, kad vienas iš 5 iškovotų prizų – kalvio gamybos busokas (kas tai???) bus patikėtas saugoti seniūnijoje. Dar priminė, kad anų laikų Rusnės mecenatas E. Ankeris 1880 m. tarptautinėje žvejybos parodoje Berlyne pristatė kurėno modelį.
Šiuo metu Tradicinių ir istorinių laivų asociacija vienija 16 narių iš Rusnės, Nidos, Klaipėdos, Vilniaus ir kitų miestų.
Asociacijos gretas planuoja papildyti ir Klaipėdos jūrų muziejus, Klaipėdos rajono savivaldybė. „Iš tiesų mes esame senai, laivų turime daugiau negu, pavyzdžiui, kaimynai lenkai, tačiau asociacija teisiškai įregistruota tik pernai. Asociaciją paskatino kurti Lietuvos jūrų muziejus, kadangi atsirado poreikis Lietuvai atstovauti Europos jūrinio paveldo organizacijoje, o tai gali daryti tik visuomenininkai.
Taigi, ir pirmoji tarptautinė regata „Burpilis“ surengta 2012 metais buvo organizuota iš entuziazmo. Tuomet su kurėnais, venterinėmis valtimis pasirodę „Danės flotilėje“ pranešėme, kad tokie esame. Šiemet mūsų regatą finansiškai palaimino Kultūros ministerija, skyrusi 22 tūkst. Lt“, – pridūrė S. Knapkis.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Anonimas

    Ko gi nieks nekomentuoja, nesidžiaugia, nesididžiuoja turį savam krašte tokių entuziastų? Sveikinu, džiaugiuosi, didžiuojuosi.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pašyšių bibliotekoje bendrystė sklaido vienišumą

Pašyšiuose (Šilutės r.) vykstantys savitarpio pagalbos grupių susitikimai tampa svarbia bendruomenės gyvenimo dalimi. Nedidelėje gyvenvietėje, kurioje gyventojai kartais jaučiasi atitolę nuo didesnių miestų ir veiklų, šie susitikimai suteikia progą susitikti, pasikalbėti ir pasijusti išgirstiems. Pasak kompleksines paslaugas šeimai administruojančios Šilutės r. Vaiko gerovės ir globos centro socialinės darbuotojos Irenos Vismantienės, idėja pradėti tokius susitikimus kilo gana natūraliai – iš paprasto pokalbio su vietos bibliotekininke. Atvykusi į Pašyšius anksčiau, nei numatyta veikla, ji turėjo laiko pasikalbėti su bibliotekos darbuotoja apie vietos

Pavojingiausios atliekos šiukšliadėžėje. Vienas neapgalvotas veiksmas gali sukelti gaisrą

atliekos

Didėjant elektronikos vartojimui ir baterijų kiekiui, kartu didėja ir gaisrų rizika atliekų tvarkymo grandinėje. Pastaruoju metu vis dažniau fiksuojami atvejai, kai gaisrus sukelia netinkamai išmestos buitinės atliekos. Belaidės ausinės, sugedęs mikseris, nebeveikiantis mobilusis telefonas ar elektroninis vaiko žaislas, senos baterijos, dezodoranto balionėlis ar elektroninė cigaretė. Atrodo kaip visiškai įprastos buitinės atliekos, kurias daugelis kasdien nesusimąstydami išmeta į buitinio naudojimo konteinerius. Tačiau būtent šie daiktai šiandien įvardijami kaip vieni pavojingiausių, keliančių didžiausią gaisrų pavojų. Atliekas tvarkančios bendrovės UAB „Ekonovus“ Aplinkosaugos skyriaus

Prasidėjo miškasodis. Per dieną pasodinta beveik 44 tūkst. medelių

miškasodis

Šeštadienį Lietuvoje prasidėjo miškasodis – per kelias valandas, daugiau nei 400 savanorių Kauno, Šilutės ir Visagino miškuose pasodino beveik 44 tūkstančius medelių 10 hektarų plote. Tradiciniai SBA grupės, Valstybinių miškų urėdijos (VMU) bei Aplinkos apsaugos ministerijos organizuojama iniciatyva tampa įžanga į visą Lietuvą apimsiantį Nacionalinį miškasodį. Apie 400 SBA grupės darbuotojų ir jų šeimų narių Šilutės rajone, 4,7 ha teritorijoje iš viso pasodino 23,5 tūkst. pušų. Kauno rajone 2,7 ha plote pasodinta 10 tūkst. sodinukų, o Visagine 2,6 ha teritorijoje

Prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų deklaravimas: ką svarbu žinoti ūkininkams

deklaravimas

Balandžio 13 d. prasidėjo 2026 m. žemės ūkio naudmenų ir kitų plotų deklaravimas. Šiemet jam pasirengta iš anksto: atnaujintos taisyklės, patobulinta Paraiškų priėmimo informacinė sistema (PPIS), o ūkininkams sudaryta galimybė paraiškas kurti ir pildyti dar iki oficialios deklaravimo pradžios. Paraiškos bus priimamos iki birželio 12 d., o pavėluotai jas bus galima teikti iki birželio 22 d., tačiau gyvulininkystės sektoriaus atstovams svarbu atkreipti dėmesį į išimtį dėl kelių intervencinės priemonės „Gyvūnų gerovė“ veiklų – paraiškos pagal jas priimamos tik iki gegužės 15 d. „Deklaravimo pokyčiai pirmiausia

Taip pat skaitykite