Su 5 prizais iš regatos „Burpilis 2014“

Rusnės saloje prieš metus juridiškai įregistruota Tradicinių ir istorinių laivų asociacija, kuri šią vasarą organizavo jachtų ir burvalčių regatą „Burpilis 2014“. Tai buvo antroji asociacijos narių regata, surengta Jūros šventės išvakarėse. Pasak asociacijos nario Simo Knapkio, pirmąją regatą pavyko organizuoti prieš porą vasarų, taip pat per Jūros šventę.

Jachtų ir burinių valčių regata
Regatoje dalyvavo apie 12 laivų. Atplaukė kurėnų, venterinių valčių, sulaukta svečių iš Karaliaučiaus Pasaulinio vandenyno muziejaus su kurėnu „Rusna“ (2012 metais šis kurėnas buvo užsukęs į Rusnę), žvejybinis lenkų laivas iš Nacionalinio jūrų muziejaus Gdanske bei pora istorinių jachtų.
Visų pirmoji regata Lietuvos vandenyse vyko Klaipėdoje prieš 145 metus 1869 metais.
Šios regatos startas duotas liepos 23 d. Pirmasis etapas buvo skirtas įžymaus Lietuvos tautodailininko ir Neringos senosios kultūros puoselėtojo Eduardo Jonušo (1932-2014) atminimui. Simas Knapkis startavo savo gamybos venterine valtimi ir atplaukė pirmas dvejose klasėse. 8 kilometrų vandens ruožas buvo sėkmingai įveiktas padedant puikiai įgulai: kintiškiui Romui Tarvydui, Aidui Mozūraičiui iš Panemunių regioninio parko, savo sūnui Uosiui, jo pusseserei Ugnei.
Pasak laivadirbio Simo Knapkio, net vėjas buvo palankus, nors svečiams iš Lenkijos jis ir nepasirodė draugiškas – jie dėl didelių bangų net nestartavo. Iš viso venterinių valčių klasėje varžėsi trys, o bendrai 8 įgulos.
Kitą dieną tarp Nidos ir Juodkrantės lenktyniauta prieš 130 metų buvusio Klaipėdos buriuotojų „Memelio buriuotojas“ klubo garbei. Šiame etape Simo Knapkio įgulai vėjas buvo mažiau palankus – prieš startą nurimus vėjui, net 22 minutes pavėluota startuoti.
Aplamai pirmoji regata Lietuvos vandenyse vyko Klaipėdoje prieš 145 metus 1869 metais.
Regatos „Burpilis 2014“ dalyviai finišavo liepos 25 d. Klaipėdoje, kur užsibaigė trečiasis regatos etapas „Jūros dienos“, skirtas Jūros šventei. Bendroje įskaitoje tarp venterinių valčių (skirtų žvejybai) S. Knapkio įgula liko pirma. Vienu metu jų valtis buvo išsiveržusi į priekį apie 400 metrų ir lenkė net jachtas.
„Nors ir trumpai, tačiau tai buvo vienintelis kartas mano gyvenime, kai žvejybine valtimi pavyko aplenkti jachtas. Viena jachta taip ir liko už mūsų…“ – laimingas pasakojo Simas. Jis priduria, kad prieš 80 metų surengtoje Klaipėdos jūros šventės regatoje dalyvavo ir prizus regatos laimėtojams teikė tuometinis Lietuvos Prezidentas Antanas Smetona.
Dažniausiai anais laikais regatą laimėdavo ano Kuršių marių kranto atstovai, o prieš 80 metų regatą B klasėje laimėjo Vorusnės kaimo žvejas Kostann. Dabar S. Knapkis nebėra vienintelis buriuotojas, sugrįžęs į šį Kuršių marių krantą su prizu. „Šiemet prizas būtų bet kuriuo atveju sugrįžęs į salą, kuriai atstovavo net trys venterinės valtys. Iš salos be manęs plaukė Kęstutis Laukevičius su šeima ir Raimundo Plikšnio įgula“, – sakė S. Knapkis.
„Danės flotilė“
Rusniškiai dalyvavo ir tarptautiniame istorinių laivų parade „Danės flotilė“. Klaipėdos jūros šventė baigėsi, laivadirbiai, regatos dalyviai sugrįžo į salą su prizais. Šeštadienį Rusnės bažnyčioje skambėjo klasikinė muzika. Barokinės muzikos koncertą surengė Klaipėdos kamerinis orkestras. Rusniškiai dėkojo muzikantams, kartu pagerbė ir saviškį Simą Knapkį, regatos „Burpilis 2014“ dalyvį ir laimėtoją.
Rusnės seniūnė Dalia Drobnienė padovanojo kapitonui tortą, Salos etnokultūros ir informacijos centro vadovė Birutė Servienė – gėlių. Laivadirbys prisipažino, kad vienas iš 5 iškovotų prizų – kalvio gamybos busokas (kas tai???) bus patikėtas saugoti seniūnijoje. Dar priminė, kad anų laikų Rusnės mecenatas E. Ankeris 1880 m. tarptautinėje žvejybos parodoje Berlyne pristatė kurėno modelį.
Šiuo metu Tradicinių ir istorinių laivų asociacija vienija 16 narių iš Rusnės, Nidos, Klaipėdos, Vilniaus ir kitų miestų.
Asociacijos gretas planuoja papildyti ir Klaipėdos jūrų muziejus, Klaipėdos rajono savivaldybė. „Iš tiesų mes esame senai, laivų turime daugiau negu, pavyzdžiui, kaimynai lenkai, tačiau asociacija teisiškai įregistruota tik pernai. Asociaciją paskatino kurti Lietuvos jūrų muziejus, kadangi atsirado poreikis Lietuvai atstovauti Europos jūrinio paveldo organizacijoje, o tai gali daryti tik visuomenininkai.
Taigi, ir pirmoji tarptautinė regata „Burpilis“ surengta 2012 metais buvo organizuota iš entuziazmo. Tuomet su kurėnais, venterinėmis valtimis pasirodę „Danės flotilėje“ pranešėme, kad tokie esame. Šiemet mūsų regatą finansiškai palaimino Kultūros ministerija, skyrusi 22 tūkst. Lt“, – pridūrė S. Knapkis.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

  • Anonimas

    Ko gi nieks nekomentuoja, nesidžiaugia, nesididžiuoja turį savam krašte tokių entuziastų? Sveikinu, džiaugiuosi, didžiuojuosi.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Ar apsauginis stiklas daro įtaką „Samsung“ telefono kameros kokybei?

telefono apsauga

Samsung išmanieji telefonai yra itin populiarūs dėl savo aukštos kokybės kameros, kurios leidžia užfiksuoti ryškias ir detalias nuotraukas. Tačiau daugelis vartotojų, siekdami apsaugoti savo išmanųjį telefoną, naudoja apsauginius stiklus, kurie dengia ne tik ekraną, bet kartais ir kamerą. Dėl to kyla klausimas: ar apsauginis stiklas gali pabloginti Samsung telefono kameros kokybę? Kaip apsauginis stiklas veikia kameros objektyvą? Apsauginiai stiklai gali daryti įtaką nuotraukų kokybei keliais būdais: Šviesos atspindžiai – prastesnės kokybės apsauginiai stiklai gali sukelti šviesos lūžius arba atspindžius, kurie

Kaip finansiniai sprendimai padeda pasirūpinti savo ateitimi?

finansai

Meilę sau įprastai siejame su gera savijauta, poilsiu ar maloniomis akimirkomis, tačiau ji gali pasireikšti ir rūpinimųsi savo finansine gerove. Pasak E. Jurevičiaus, šiandien priimti finansiniai sprendimai turi tiesioginę įtaką mūsų gyvenimo kokybei ateityje. Todėl mylėti save pirmiausia galime protingai valdydami savo pinigus. Išsiugdykite sveikus įpročius Pasak „Luminor“ banko Mažmeninės bankininkystės vadovo Edvino Jurevičiaus, vienas geriausių būdų pasirūpinti savimi – išsiugdyti sveikus finansinius įpročius. Dažnai tai reiškia, kad turime ne tik atsakingai planuoti savo biudžetą, bet ir sąmoningai priimti finansinius

Draudikai užfiksavo rekordiškai daug būsto žalų, didžiausia išmoka − 340 tūkst. eurų

draudimo žala

Draudikai pastebi, kad nesustoja augti registruojamų būsto žalų apimtys. „Lietuvos draudimo“ duomenimis, praėjusiais metais buvo užregistruota 38,5 tūkst. pranešimų apie patirtas įvairias būsto žalas. Tai yra 7 proc. daugiau nei 2023 metais. Daugiausiai nuostolių gyventojų būstui sukelia gamtos stichijos, užpylimai vandeniu ir gaisrų nelaimės – visose šiose kategorijose žalos pastaraisiais metais tik daugėjo. Bendra žala – 31 mln. eurų Bendra būsto žalų išmokų suma praėjusiais metais siekė 31 mln. eurų – ši suma per dvejus metus išaugo daugiau nei 40

Skaudi netektis: gesindamas gaisrą Maciuičiuose žuvo ugniagesys gelbėtojas

gaisras

Vasario 10 d. šalies ugniagesių bendruomenę sukrėtė skaudi žinia – Klaipėdos rajone, Vėžaičių seniūnijoje, Maciuičių kaime, vykdydamas pareigas ir gesindamas kilusį gaisrą medžio apdirbimo įmonėje, žuvo Klaipėdos priešgaisrinės gelbėjimo valdybos Gargždų priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos vyresnysis ugniagesys gelbėtojas, gimęs 1971 m. „Mus visus ką tik sukrėtė skaudi žinia, kad gesindamas gaisrą žuvo ugniagesys gelbėtojas. Dėl skaudžios netekties nuoširdžiai užjaučiame žuvusiojo šeimą, artimuosius ir visą šalies ugniagesių bendruomenę, –  sako Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius Renatas Požėla. – Ugniagesiai gelbėtojai, gesindami

Taip pat skaitykite