Stoniškių ponioms – vakaronė „Madam nori šokti“

„Neprisimenu, kad gyvenime tiek būčiau šokusi…“ – šiuos žodžius ištarė po kovo 8 d. įvykusios vakaronės Stoniškių kultūros namuose į namus susiruošusi p. Violeta. Renginyje visi šoko, kiek jėgos leido. Smagią nuotaiką kūrė muzikantai Rasa ir Valdas Armonai, daug triūso įdėjo organizatoriai – Stoniškių bendruomenė, pasirūpinusi, kad renginio metu visos moterys būtų pagerbtos ir pasijustų tikromis damomis.

Kovo 8-osios proga Stoniškių kultūros namų renginių salė virto didele šokių aikštele.

Vakaronės šūkis – „Madam nori šokti“ – buvo apgalvotas kruopščiai ir profesionaliai. Iš rūbinės išėjusias moteris pasitiko šaunūs vyrai Gintautas Stančaitis ir Valdas Gečas, padovanoję kiekvienai vakaro dalyvei tulpių. Visos damos buvo pasipuošusios vakarinėmis suknelėmis. Skambant prancūzų klasikos kūriniams, vakaro dalyviai raudonu kilimu žengė specialios fotosienelės, kur jų laukė fofografė Inga Rievaltaitė, įamžinusi šventiškai pasipuošusias vakaro dalyvess. Vėliau projektoriaus ekrane, palydint aplodismentams, buvo peržiūrėti visi sutiktuvių vaizdai.
Šventinę programą parengė Šilutės sportinių šokių kolektyvo šokėjai Iveta ir Doviltas, pašokę 4 puikius šokius, mokytojas Kęstas Bytautas su savo mokine Roberta Zubrickaite padainavo dainų, pritardami gitara.
Garsas apie vakaronę „Madam nori šokti“ buvo pasklidęs plačiai, jog net Šilutės savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis atsiuntė stoniškietėms puokštę gėlių.
„Kai moterys rytais šukuoja plaukus, nedrąsiai saulė žvilgteri pro langą…“ – šiais žodžiais vakaro vedėjai Danutė Bardauskienė ir Gintautas Stančaitis kreipėsi į šimtą svečių, kuriuos vos talpino Stoniškių kultūros namų salė. Daug kartų vedėjai dėkojo moterims už jų atsidavimą šeimai ir darbui. Pusiaunaktį, aidint fanfaroms, stiklinėmis kurpaitėmis buvo apdovanotos vyriausios vakaro damos – T. Kovaliova, D. Linkevičienė, D. Miliauskienė, S. Vasiliauskienė, B. Jončienė.
Audringomis ovacijomis buvo palydėtos dominantės. „Vakaro žvaigždės“ titulą pelnė Snieguolė Urbonavičienė, o pagrindinė nominacija „Vakaro Madam“ atiteko daugiausiai balsų surinkusiai bendruomenės pirmininkei Gražinai Stančaitienei.

Vakaro vedėjai Danutė Bardauskienė ir Gintautas Stančaitis su „Vakaro Madam“ titulą pelniusia Gražina Stančaitiene.

„Šventės organizatoriai dėkoja Pagėgių „Halės“ gėlynui ir jos savininkėms D. Buskienei ir L. Bitinienei už padovanotas gėles ir taria nuoširdų ačiū visiems prisidėjusiems darbais ir gerais norais organizuojant šventę. Vakaronė neprailgo – dainavome karaoke, atlikome humoristines užduotis. „Nėra nieko gražesnio, kaip matyti laimingus moterų veidus.“ – sakė Stoniškių bendruomenės pirmininkė G. Stančaitienė.

Stoniškių bendruomenės inf.

3 komentarai

  • ona

    Gražina darbšti,puiki organizatorė,maloni su visais bendruomenės nariais.Sėkmės jai darbuose,geros sveikatos.

  • davatkute

    Labai senai buvo tokia vakaruška, neskaitant prieš naujus metus padekos renginio, kur buvo irgi šauniai suorganizuota.Suprantama , kad daug reikia triūso ,ruošiant tokius renginius, bet kaip smagu pažvelgti iš šalies ,kaip linksminasi dvidešimtmečiai, keturiasdešimtmečiai it t.t. galiausiai ir virš septyniasdešimties sulaukę.Tai dėka gražaus organizatorių pulko , visų neišvardysi, bet noriu pabrėžti, kad pagrindiniu organizatoriumi, tai MŪSŲ GRAŽINA galima džiaugtis ir didžiuotis, o prie jos dešinėje GINTAUTAS ir DANUTĖ. KUR MES BE JŪSŲ ?…..AČIŪ BRANGIEJI.

  • Danutė

    Ačiū už šiltus žodžius, smagu, kad žmonėms patinka, nes ir dirbam dėl jūsų…

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite