Stoniškietis „aparė“ daugiamečius arimo varžybų laureatus
Vieni augina šunis, kiti kates ar dekoratyvinius paukščius, o štai Stoniškiuose gyvenantis Vytautas Ališkevičius – Lietuvos sunkiųjų veislės arklius. Apie jo pomėgį kaip mat supranti pamatęs sodybos vartų stulpus, papuoštus pasagomis, kieme išrikiuotus senovinius arklinius žemės dirbimo padargus.
Kolekcionuoja arklinius padargus
Viskas prasidėjo dar Lietuvos nepriklausomybės atgavimo metais, kai Vytautui tėvas paliko kumelę, kuri susilaukė palikuonių, ir šie buvo toliau veisiami. Atrinkdamas kergimui tinkamus eržilus, V. Ališkevičius pamažu didino augintinių skaičių ir šiandien gali pasigirti nemaža, net 23 veislinių Lietuvos sunkiųjų arklių banda.
Vien šiais metais pasaulį išvydo 4 eržiliukai ir 4 kumelaitės. Kai kurių V. Ališkevičiaus bandoje laikomų arklių amžius jau siekia 16 metų. Visi bandoje esantys arkliai kruopščiai atrinkti pagal šiai veislei būdingas savybes, kai kurie eržilai yra pripažinti veisliniais.
Nuo mažens įvairius žemės darbus su arkliais dirbęs V. Ališkevičius šiandien juos augina savo malonumui. Jis kone kiekvieną dieną užsuka į ganyklą apžiūrėti savo augintinių. Šeimininką arkliai pažįsta iš tolo ir jo klauso tiek varžybose tempdami plūgą, tiek pakinkyti į karietą.
Kieme išrikiuotus senovinius arklinius žemės dirbimo padargus šeimininkas kol kas kukliai vadina „muziejuku“ – tai esanti tik planuojamos ekspozicijos dalis, padargų jis turi kur kas daugiau ir laikui bėgant eksponatų pagausės. Visus juos per daugelį metų surinko, eksponuoti paruošė ir sutvarkė pats sodybos šeimininkas.
Vytautas dažnai kviečiamas į įvairias šventes, kurias papuošia savo auginamų Lietuvos sunkiųjų arklių tempiamos karietos kinkiniu. Karietą stoniškietis įsigijo Švedijoje. Jis neslepia, kad prašmatnus vežimaitis atsiėjo nepigiai, tad dėl šio pirkinio teko aiškintis žmonai Aldonai. Bet ko nepadarysi dėl savo pomėgio…
Netikėta prizinė vieta
Stoniškiečiai žino: jeigu dirvoje pamatė dvikinkiu plūgu ariantį V. Ališkevičių – jis ruošiasi varžyboms. Draugai ir pažįstami kartais pajuokauja: „Nejau traktorius sugedo, kad su arkliais arti prireikė…“
Į šiemet balandžio 26 d. Lazdijuose vykusias tarptautines arimo varžybas vykęs V. Ališkevičius joms ruošėsi net 10 dienų, suaręs ne vieną kartą brolio žemės sklypelį. Tinkamas pasirengimas ir reikalo išmanymas davė rezultatų, kurių V. Ališkevičius visai nesitikėjo. Tarptautinėse arimo varžybose pirmosios vagos rungtyje, ardamas dvikinkių plūgu, jis laimėjo antrąją vietą. Už tai buvo apdovanotas didžiule taure ir įrankių rinkiniu.
Už Pagėgių krašto garsinimą solidžiu padėkos raštu Vytautas buvo pagerbtas ir savaitgalį vykusioje Pagėgių krašto šventėje.
Jau keturioliktą kartą surengtos arimo arkliais varžybos šiemet pirmą kartą vyko Lazdijų miesto hipodrome. Iki tol „Pirmosios vagos šventės“ vykdavo Veisėjuose. Varžytis šiemet susirinko net 19 dalyvių iš Lietuvos ir Lenkijos: 8 arė vienkinkiais, 11 – dvikinkiais plūgais. Komisija vertino dalyvių suartų vagų tiesumą ir lygumą, piktžolių ir kitų augalinių liekanų užarimą, ariamo lauko užbaigimą bei atlikto darbo laiką.
Pasak V. Ališkevičiaus, rungtis su varžovais nebuvo lengva, nes ariama žemė priminė kone varpučiais apaugusį žvyrkelį. Kiekvienas dalyvis turėjo suarti 30 metrų ilgio ir 5 metrų pločio akmenuotos žemės plotą. Arusieji dvikinkiais plūgais turėjo paplušėti iš peties.
Dirbo visa šeima
Vykdamas į varžybas V. Ališkevičius turėjo tikslą tik dalyvauti šiose varžybose, mat kaip žiūrovas jis čia yra buvęs ne kartą. Pagėgių krašto atstovas kuklindamasis sako po varžybų labiausiai baiminęsis, kad tik neliktų paskutinis. Apdovanojimų gavo visi 19 artojų, o rezultatai buvo skelbiami nuo galo, tad Vytautui laukimas buvo be galo ilgas…
Sužinojęs, kad tarptautinėse arimo varžybose jam pripažinta antroji vieta, V. Ališkevičius neslėpė džiaugsmo. Komisijos sprendimu už jį pranašesnis dvikinkių plūgų artojų klasėje buvo tik Remigijus Gražulis iš Alytaus rajono. Trečias liko artojas iš Punsko Juozas Balsevičius.
V. Ališkevičius juokais sakė, kad daugkartiniai šių varžybų nugalėtojai – Lazdijų artojai – aukščiausiai pakilti sugebėjo iki 8 vietos, juos „aparė“ eilinis ūkininkas iš Stoniškių.
Stoniškiuose arklius auginantis ūkininkas į „Pirmosios vagos šventę“ dviem ekipažais atsivežė ne tik dvi kumeles, bet ir karietą, su kuria jam teko garbė vesti vežimų ir įvairiausių kinkinių paradą. Pasak Vytauto, šiai kelionei buvo daug ruoštasi, be darbo neliko nė vienas šeimos narys: kas blizgino plūgo noragus, kas karietą kelionei ruošė, kas kumelaites gražino.
„Labai šiltai ten mus priėmė. Organizatoriai džiaugėsi, kad mes atvykome iš kito Lietuvos krašto ir kvietė būtinai dalyvauti kitais metais“, – kalbėjo V. Ališkevičius.
Varžėsi ir Stoniškiuose
Prieš kelerius metus V. Ališkevičius, pasitelkęs pagalbon šeimą, draugus ir rėmėjus, „Pirmosios vagos šventę“ ir artojų varžytuves buvo surengęs Stoniškiuose. Tai buvo ilgai ūkininko brandinta svajonė. Tąkart pasivaržyti artojų arkliais varžybose panoro atstovai iš Tauragės, Šilutės, Šilalės, Pagėgių savivaldybių: vienkinkiais plūgais arė 8 ir dvikinkiais – du artojai.
Simonas SKUTULAS
daugiau tokiu atsidavusiu zmoniu kraste, kurianciu grozi. saunuolis, vytautau,
Darbštus, kuklus žmogus, o Lietuvos sunkiųjų veislės arklių auginimas – kilnus darbas. Garbė Stoniškiams, kad turi tokį Vytautą. Ališkevičių sodyba – viena iš gražiausių, o Vytauto žmona Aldona ir abi jų dukros gražiai neria, mezga skaras, šalius, sukneles, nertinius. Tokią šeimą verta apdovanoti, nes ji išskirtinė. Ir ūkininkauja puikiai. Stiprybės jiems ir sveikatos. Tegul kiti mokosi ir ima pavyzdį.
Pritariu, kad tokius žmones verta aprašyti spaudoje, jie verti ir televizijos laidos. Skaičiau ir džiaugiausi.
Vot malačius Vytautas. Skaitau rašineli lengvai, apima gera nuotaika. Taip ir rašykit.
kad are gerai zinom seniai gerai are ir usenu pieninei rimaviciutei/bajalienei neaisku ar neyare palikuoniu jos vyrelis tirriausia nenutuoke