Statybos skyriaus pastato fasadu būsimieji statybininkai pasirūpins patys

FONDASŠilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykla šiemet mini dvi svarbias datas. Prieš 60 metų mokykla įsikūrė buvusiuose Šilutės teismo rūmų ir kalėjimo komplekso pastatuose, prieš 50 metų mechanizatorius pradėta mokyti M. Jankaus g. 11 numeriu pažymėtame pastate, kuris šiandien suremontuotas įgyvendinus ES struktūrinių fondų finansuojamą projektą.

Vyr. profesijos mokytojas Saulius Daugalas, mokiniai Mindaugas Zakarauskis ir Evaldas Gerulis atnaujėjusiosiose dirbtuvėse.

Kur kvepėjo saldumynais
Atostogaujantį Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos direktorių Praną Avižinį sutikome prie neseniai suremontuoto mokyklos pastato M. Jankaus gatvėje. Mokyklos vadovas, istorikas, šiemet parengęs ir išleidęs knygą „60 metų kalėjime“, papasakojo ir šio pastato istoriją. Vokiečių laikais (1940 m.) statytame name veikė saldumynų fabrikas ir krautuvėlė, čia gyveno fabriko savininko ir dar kelios šeimos. P. Avižinis turi nuotrauką, kurioje prie saldumynų parduotuvėlės šypsosi dvi konditerės.
Mokyklai pastatas buvo perduotas 1964 metais. Iš pradžių šiose patalpose buvo mokomi būsimieji mechanizatoriai, vėliau vairuotojai ir elektrikai. Statybininkų specialybių iki šių mokslo metų buvo mokoma kitame miesto gale, Lietuvininkų g. 11.
„Mokykla nėra pajėgi išlaikyti tiek daug pastatų“, – pastebi P. Avižinis. Tačiau jam ir dabar rūpi, kad Lietuvininkų gatvės pradžioje mokyklai priklausę pastatai negadintų centrinės miesto gatvės vaizdo ir nesunyktų.
Aktualus projektas
Siekdama užtikrinti geresnę švietimo sistemos paslaugų kokybę ir prieinamumą, gerinti visų amžiaus grupių asmenų dalyvavimą mokymosi visą gyvenimą sistemoje, mokykla parengė projektą „Statybos sektoriaus darbuotojų profesiniam ir technologiniam mokymui skirtos infrastruktūros plėtra Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokykloje“.
Projekto vertė – 450 tūkst. Didžioji dalis reikalingų lėšų – 382 500 Lt – gauta iš Europos Sąjungs struktūrinių fondų.
Remonto darbų konkursą laimėjo UAB „Stamela“. Suremontuota per 350 kv. m.
Beveik 390 tūkst. Lt kainavo suremontuoti pastato pirmąjį aukštą, sutvarkyti grindis, sanitarinius mazgus, pakeisti langus. Remontuojant stogą teko keisti kai kurias sijas, suskilusias čerpes pakeisti naujomis.
Rekonstruotasis pastatytas bus šildomas iš centrinių miesto šiluminių tinklų. Už likusias projektines lėšas įsigyta statybininkų ir elektrikų mokymo įrangos, kompiuterių, projektorių, persirengimo spintelių.
Suremontavus šį pastatą, besimokantieji statybininko profesijos mokytis arčiau mokyklos centrinių pastatų, kurie yra netoliese, Lietuvininkų g. 72.
Projekto vadovė, Statybos skyriaus vedėja Aurelija Mikalauskienė pasakoja, kad įgyvendinant projektą norėta gerinti mokinių rengimą praktinei veiklai, sudaryti sąlygas mokytojams ir dėstytojams nuolat tobulinti kvalifikaciją.
Nuo šiol vienoje vietoje sukoncentruotose mokomosiose dirbtuvėse profesijos paslapčių ir technologijų subtilybių mokysis statybos sektoriaus specialistai: statybininkai (apdailininkai), mūrininkai, elektromechanikai.

Plyteles kloti moko specialybės vyr. mokytoja Vida Janulevičienė.

Kabinetų duris pravėrus
Pravėrėme pirmame aukšte įsikūrusio kabineto, kuriame vyko braižybos, statybos medžiagų ir žaliavų bei įvairių statybos darbų mokymas, duris. Čia vyko pamoka būsimiesiems statybininkams. Pakalbinti mokiniai sakė, kad suremontuotose patalpose mokytis maloniau. Paklaustas kodėl pasirinko statybininko specialybę, ne vienas sakė, nuo pat vaikystės domėjęsi medžio apdirbimu. Statybose, o ypač šiltinant pastatus, norėtų dirbti Mindaugas Zakarauskis.
Vyr. profesijos mokytojas apdailininkas Saulius Daugalas pastebi, kad statybininko amatas pastaruoju metu tapo ypač paklausus.
„Esame kūrimosi stadijoje… Atvykite po pusmečio, tada pasidalinsime džiaugsmais“, – sakė vyr. profesijos mokytoja Vida Janulevičienė. Per 30 metų darbo mokykloje iš vienų patalpų į kitas jai tenka keltis ne pirmą kartą.
„Suprantama, mokyklai nėra ekonomiška išlaikyti tiek daug pastatų. Kol kas kuriamės, įkurtuvių rūpesčiais dalijamės su mokiniais. Jie ypač noriai imasi padėti, visi įsikūrimo darbai yra glaudžiai susiję su jų pasirinktomis specialybėmis, tad mokiniams puiki praktika“, – sakė V. Janulevičienė. Ji pastebi svarbiausią pliusą – skyrius priartėjo prie mokyklos administracijos ir pagrindinių mokyklos pastatų, mokiniams arčiau bus ir sporto salė.

Apdailininko specialybę pasirinkusioms Viktorijai Drungilaitei ir Šarūnei Šatkutei labiau norėtųsi dirbti dažytojomis.

„Atnaujinta bazė bus naudojama gimnazijų moksleivių technologijų, pagrindinių mokyklų moksleivių iki profesiniam bei darbo rinkos profesiniams mokymams, darbdavių organizacijų personalo kvalifikacijos kėlimui“, – pridūrė A. Mikalauskienė.
Mokyklos vadovas P. Avižinis džiaugiasi, kad mokyklos lėšomis pavyko trinkelėmis iškloti kiemą. Netrukus prie kolonų prigludusius senuosius vartus pakeis naujais, teritoriją apjuos nauja metaline tvora.
Pastatui, kuriame kuriasi Šilutės turizmo ir paslaugų verslo mokyklos Statybos ir technologijų skyrius, fasadinį rūbą „užvilks“ patys moksleiviai, kurie mokosi statybininko amato ir ateityje planuoja iš to valgyti duoną.

Laima PUTRIUVIENĖ

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite