Spaudos atstovams – apie teismo nūdieną prie kavos puodelio

Teismo pirmininkė Virgina Pankauskienė laikraščių atstovams parodė patobulintą ir patogesnę dėvėti atnaujintą teisėjo grandinę. Dešinėje – teisėjas Vaclovas Jurjonas, kairėje – teisėjo padėjėja Rasa Vekterienė, kartu atliekanti ir teismo atstovė spaudai funkcijas.

Šilutės rajono apylinkės teismo pirmininkė Virgina Pankauskienė su kolegomis teisininkais pakvietė šilutiškius spaudos atstovus pokalbiui prie kavos puodelio. Pasitinkant spaudos atgavimo, kalbos ir knygos dieną prie kavos puodelio teismų nūdienos aktualijos su spaudos atstovais aptartos antri metai iš eilės.

V. Pankauskienė artėjančios profesinės šventės proga spaudos darbuotojams palinkėjo: „Žvelkite pasauliui tiesiai į veidą, matykite jį tokį, koks jis yra. Tegul tiesa būna jūsų įkvėpimo šaltiniu, matykite ir atspindėkite kuo daugiau gerų naujienų, gvildenkite širdžiai artimas temas“.
Apžvelgė teismų sistemos naujoves
Džiugiausia Šilutės r. apylinkės teismo naujiena – su Seimo nario A. Skardžiaus pagalba apylinkės teismui paskirtas dukart erdvesnis nei dabartinis pastatas, Lietuvininkų gatvėje, kur kažkada būta Verslo ir turizmo mokyklos patalpų. Jau atliekama šio objekto galimybių studija, netrukus bus pradėti projektavimo darbai.
Apžvelgusi teismų sistemos naujienas, bylų nagrinėjimo naujoves, teismo pirmininkė V. Pankauskienė supažindino su Šilutės r. apylinkės teismo praėjusių metų darbo rezultatais.
Iš viso šiltės r. apylinkės teisme dirba per 30 darbuotojų, tarp jų – aštuoni teisėjai. Teismas nagrinėja civilines, baudžiamąsias ir administracinių teisės pažeidimų bylas, taip pat ikiteisminių tyrimų bylas, įvairius prašymus. Visame pasaulyje veikia įprasta praktika – nuteistieji, sulaukę tam tikro bausmės vykdymo laiko, turi teisę prašytis į laisvę. Teismas sulaukia ypač daug prašymų peržiūrėti nusikaltimus padariusių ir laisvės atėmimo bausmėmis nuteistųjų bylų. Pasak teisininkų tokių bylų nagrinėjimai atima daug laiko.
Šilutės teismas pernai išnagrinėjo 338 baudžiamąsias bylas, priėmė 184 nuosprendžius. 58 nuosprendžiai buvo apskųsti, 10 nuosprendžių pakeista, 4 panaikinti. Nuosprendžių stabilumas 97, 83 proc. Iš 2503 pernai nagrinėtų civilinių bylų apskųsti 59 sprendimai, 5 sprendimai pakeisti, panaikinta 11 sprendimų. Civilinių bylų nagrinėjimo stabilumas – 99,55 proc. Taip pat teismas išnagrinėjo 1579 administracinės teisės pažeidimo bylas, 221 teikimą ir prašymą, 644 ikiteisminio tyrimų dokumentų.
Pasak teismo pirmininkės, didžiulę teisėjų darbo naštą ant savo pečių pasiima teisėjų padėjėjai. Ne veltui padėjėjai vadinami dešiniąja teisėjo ranka. Šilutės teisme dirba keturi padėjėjai, taigi, kiekvienas jų talkina dviems teisėjams. Padėjėjų darbo krūviai kiek palengvės, kai netrukus jų gretas papildys dar vienas kolega. Teisėjo padėjėjas taip pat turi būti teisininkas.
Elektroninės bylos
Pasak V. Pankauskienės, pagrindinė teisingumą vykdančios institucijos – teismo – funkcija yra spręsti ginčus. Į teismą besikreipiantis žmogus iškilusias problemas tikisi išspręsti greitai ir kokybiškai. Vis dėlto kai kurios bylos nagrinėjamos gana ilgai, mat teismui tenka nagrinėti ir teismų praktikai neįprastus reikalus, nesusijusius su teisingumo vykdymu. Pernai vidutiniškai vienai baudžiamajai bylai nagrinėti prireikė 2, 75 mėnesio, civilinei – 1,96, administracinių teisės pažeidimams – šiek tiek daugiau nei pusės mėnesio. Viena iš daugelio priežasčių, kodėl užsitęsia bylų nagrinėjimas, yra asmenų pripažinimas neveiksniais. Tam nustatyti skiriama ekspertizė trunka net 8-9 mėnesius.
2013 m. liepą Lietuvoje pradėjo veikti Elektroninių paslaugų portalas. Diegiant šią naujovę tikėtasi, kad teismo procesai paspartės, palengvės dokumentų pateikimo, bylos stebėjimo procedūros. Pasak V. Pankauskienės, šios naujovės šiuolaikiniame technologijų amžiuje reikėjo, tačiau elektroninės bylos kol kas darbo krūvio nesumažino ir darbo sąlygų nepagerino.
Elektroninių bylų pliusai: sutaupoma laiko, popieriaus, pašto išlaidų, žyminio mokesčio, patogu stebėti bylos eigą, teismo procesą, greičiau sužinomas sprendimas. Tačiau naujovė vis dar turi ir minusų.
Teisininkų lūkesčiai
Teisininkai norėtų, kad spauda skirtų daugiau dėmesio žmonių švietimui. Įvykius aprašytų nesimėgaudami pikantiškomis detalėmis, bet labiau įsigilindami, kodėl nutiko viena ar kita blogybė, kad skaitytojas suprastu, kaip kurioje situacijoje nedera elgtis. Teisininkus, beje ir žurnalistus, stebina, kad vis dar netrūksta patiklių ir naivių žmonių, iš kurių labai lengvai išviliojami pinigai, banko sąskaitų duomenys, kaip neapdairiai griebiamasi greitųjų kreditų. Pasak teisėjo Vaclovo Jurjono, labiau informuoti žmonės protingiau elgiasi, mažiau sukelia ginčytinų situacijų, kurias vėliau reikėtų aiškintis teismuose.

Laima PUTRIUVIENĖ

2 komentarai

  • Malonu

    Labai gera žinia, kad Šilutės teismas gaus naujas patalpas. Išties jie gyvena tiesiog varganai. O juk teisme asmuo turi jaustis kaip vietoje, kur veiksmas vyksta Lietuvos Respublikos vardu. Gerai, kad Seimo narys padėjo.

  • Joo

    Ne patalpų dydis bet teisėjų kompetencija lemia korupciją teisme. Giriasi bet jos trūksta, praktiškai nėra. Net vienas panaikintas sprendimas (žinant, jog dar didesnė korupcija aukštesniajame teisme) yra per daug. 15 sprendimų pakeista ! ir 15 panaikinta ! aštuoniems teisėjams !, o kur dar panaikinti procesiniai sprendimai? Argi tai teisingas teisėjas ir teismas turintis visus duomenis ir bylą išsprendžia neteisingai? Kiekvienas sprendimas priimamas valstybės vardu, turi įstatymo galią, o už kiekvieno sprendimo yra konkretūs žmonės, jų likimai. Neleistina piktnaudžiauti tarnyba.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Sergamumas gripu intensyvėja

Nacionalinio visuomenės sveikatos centro (NVSC) duomenimis, Lietuvoje sausio 27 d.- vasario 2 d. (5-ąją savaitę) bendras sergamumo gripu, ūminėmis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis (ŪVKTI) ir COVID-19 liga (koronaviruso infekcija) rodiklis dar padidėjo ir siekė 1910,5 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Ankstesnę savaitę jis buvo mažesnis – 1848,6 atvejo 100 tūkst. gyventojų. Šį gripo sezoną sergamumo rodiklis yra didesnis nei pernai tuo pačiu metu (2024 m. 5-ąją savaitę siekė 1783,2 atvejo 100 tūkst. gyventojų). Tačiau, atsižvelgiant į daugiametę dinamiką, kol kas matomas

2025 m. sausis – Šilutės krašto istorijoje

Hidrometeorologijos tarnyba, apžvelgdama šių metų sausio mėnesio orus, Šilutę ir Ventę bei Vakarų Lietuvą minėjo ne kartą. Sausio mėn. vidutinė oro temperatūra Lietuvoje buvo 2,0 °C. Kartu su 1989 m. sausiu tai buvo antras pagal šiltumą sausis nuo 1961 m., šiltesnis buvo tik 2020 m. sausis su 2,8 °C temperatūra. Vėsiausia buvo rytiniame pakraštyje, 0,9-1,5 °, šilčiausia buvo vakariniame pakraštyje, 2,5-3,1 °C. Aukščiausia oro temperatūra siekė 7,7-11,0 °C. Aukščiausiai oro temperatūra pakilo sausio 28 d. Kalvarijoje, iki 11,0 °C –

Pradedama 2025 metų „Medžių Eurovizija“: padėkite Lietuvos atstovui nugalėti

Varniškių ąžuolas, 2024 metais laimėjęs Lietuvos medžio titulą, pradeda kelionę link 2025 metų Europos medžio titulo. Šį konkursą galima drąsiai vadinti Europos medžių „Eurovizija“, todėl vasario 3 dieną prasidėjusiame balsavime šalies gyventojai yra kviečiami aktyviai balsuoti ir palaikyti savo favoritus: vienas žmogus gali atiduoti balsą už du skirtingus medžius. Šiemet konkurse be Varniškių ąžuolo varžosi dar 14 pačių įvairiausių medžių iš Belgijos, Čekijos Respublikos, Vengrijos, Ispanijos, Italijos, Jungtinės Karalystės, Kroatijos, Latvijos, Lenkijos, Nyderlandų, Portugalijos, Prancūzijos, Slovakijos, Ukrainos. Visi medžiai-dalyviai yra

Vasario 5 d. prasidėjo žiemos priėmimas į profesines mokyklas

Vasario 5 d. prasidėjo šių metų pagrindinio priėmimo į profesines mokyklas žiemos etapas. Stojantieji prašymus mokytis bus kviečiami teikti iki vasario 13 d. „Šiemet didžiausią dėmesį skiriame inžinerijos, taip pat sveikatos priežiūros, paslaugų sektoriaus profesionalų rengimui – šiose profesinio mokymo programose numatyta daugiausiai valstybės finansuojamų vietų. Galimybės įgyti paklausią profesiją atviros kone visiems: tiek jaunimui, tiek suaugusiesiems, taip pat jau įgijusiesiems išsilavinimą ar profesinę kvalifikaciją ir jos dar neturintiems“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministras Rolandas Zuoza. Kvietimų mokytis

Taip pat skaitykite