Spalį nekilnojamojo turto sandorių rinkoje – šių metų rekordas

Spalis šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje buvo aktyviausias mėnuo šiais metais ir atskirose NT kategorijose priminė rekordiniais buvusius 2021 metus, skelbia įregistruotus NT sandorius stebintis Registrų centras.

„Spalis pagal įregistruotų NT sandorių skaičių buvo rekordinis mėnuo šiais metais. Pastarąjį kartą didesnis mėnesio aktyvumas fiksuotas tik rekordu pažymėtus 2021 metus uždariusį tų metų gruodžio mėnesį. Pagrindinėse NT objektų – butų, individualių gyvenamųjų namų ir žemės sklypų – kategorijose praeitą mėnesį įregistruotų sandorių skaičius taip pat buvo didžiausias nuo 2021-ųjų pabaigos“, – sako Registrų centro duomenų analitikas Paulius Rudzkis.

Per dešimt šių metų mėnesių visoje Lietuvoje iš viso įregistruota 110,3 tūkst. pirkimo-pardavimo sandoriais perleistų NT objektų – 17,4 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-spalį, kai buvo įregistruota 93,9 tūkst. NT objektų pardavimų. Vien tik per šių metų spalį įregistruota 12,7 tūkst. NT sandorių – 15,7 proc. daugiau nei pernai spalį (11 tūkst.) ir 5,9 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį (12 tūkst.).

Šiemet visoje šalyje įregistruota 30,9 tūkst. butų pardavimų – 24,6 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-spalį, kai buvo įregistruota 24,8 tūkst. butų sandorių. Vien tik per spalį įregistruota 3,6 tūkst. butų sandorių, arba 11,6 proc. daugiau nei 2024 metų spalį ir 14,9 proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

Vilniuje šiemet įregistruota 10,8 tūkst. butų pardavimų, arba 32,4 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-spalį, Kaune – 4,3 tūkst. (16,7 proc. daugiau), Klaipėdoje – 2,6 tūkst. (16,9 proc. daugiau), Šiauliuose – 1,3 tūkst. (25,6 proc. daugiau), Panevėžyje – 0,9 tūkst. (19,5 proc. daugiau).

Per dešimt šių metų mėnesių Lietuvoje įregistruota ir 10,8 tūkst. individualių gyvenamųjų namų pardavimų – 18,8 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-spalį, kai buvo įregistruota 9,1 tūkst. namų pardavimų. Vien tik spalio mėnesį įregistruota 1,4 tūkst. gyvenamųjų namų sandorių, arba 14,9 proc. daugiau nei pernai spalį ir 19 proc. daugiau nei šių metų spalį.

Šiais metais visoje šalyje taip pat įregistruota 51,2 tūkst. žemės sklypų savininkų pasikeitimų – 13,3 proc. daugiau nei 2024 metų sausį-spalį, kai buvo įregistruota 45,2 tūkst. žemės sklypų sandorių. Vien tik spalio mėnesį įregistruota 5,9 tūkst. žemės sklypų sandorių, arba 1,2 proc. daugiau nei pernai spalį ir 17,5  proc. daugiau nei šių metų rugsėjį.

Tirdamas Lietuvos nekilnojamojo turto rinkos aktyvumą, Registrų centras apibendrina nekilnojamojo turto sandorių duomenis, kuriems priskiriamas pirkimas iš fizinių ar juridinių asmenų, varžytynėse, lizingu ar išsimokėtinai ir kt., nepriskiriami – valstybinės žemės pirkimo sandoriai.

Vertindamas būsto rinkos duomenis, Registrų centras skiria būsto objektus į gyvenamuosius pastatus (vieno, dviejų, trijų ir daugiau butų pastatus ir pastatus įvairioms socialinėms grupėms) ir gyvenamąsias patalpas (butus, patalpas įvairioms socialinėms grupėms ir gyvenamąsias patalpas).

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite