Skubiosios pagalbos elektroniniais laiškais išsikviesti nepavyks

Bendrojo pagalbos centro administracijos darbuotojai jau ne vienerius metus susiduria su negera tendencija, kai prireikus skubios pagalbos kartais gyventojai, užuot skambinę skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeriu 112, siunčia prašymus elektroniniu paštu.

Dažnai po savaitgalių ar šventinių dienų įstaigos bendrojo elektroninio pašto dėžutėje randama laiškų, kurių siuntėjai tikisi skubios pagalbos. Kartais tokie prašymai atkeliauja ir iš kontaktinės formos numerio 112 interneto svetainėje. Jų autorių nestabdo nei interneto svetainėje esančios nuorodos, kad esant skubios pagalbos poreikiui būtina skambinti numeriu 112, nei perspėjimai, kad įstaigos elektroninis paštas nėra skirtas skubios pagalbos prašymams priimti.

  • Skubiosios pagalbos tarnybų telefono numeris 112 – bendras telefono ryšio numeris, skirtas pranešti apie teisės pažeidimą, staiga iškilusią grėsmę gyvybei, sveikatai, saugumui, aplinkai ar turtui ir išsikviesti pagalbos tarnyboms: policijai, priešgaisrinei gelbėjimo tarnybai, greitajai medicinos pagalbai ar aplinkosaugai.

Numeris 112 veikia nenutrūkstamai – 24 valandas per parą, 7 dienas per savaitę. Skambinimas juo yra nemokamas. Tokiu pačiu principu numeris 112 veikia visose Europos Sąjungos valstybėse, nes buvo įvestas įgyvendinant Europos Sąjungos teisės aktus, reglamentuojančius bendrojo Europos skubios pagalbos iškvietimo telefono numerio 112 įvedimą valstybėse narėse.

Gal ir nieko baisaus, kai gautuose laiškuose skundžiamasi triukšmaujančiais kaimynais, informuojama apie ne vietoje paliktus automobilius ar pranešama susirūpinimą kelianti informacija apie skambinusius telefoninius sukčius. Tokiais atvejais Bendrojo pagalbos centro administracijos darbuotojai gautus elektroninius laiškus savo darbo metu persiunčia policijai. Deja, kartais pranešama apie situacijas, kai skubus tarnybų reagavimas yra gyvybiškai būtinas, pavyzdžiui, kreipiamasi dėl rimtų sveikatos sutrikimų, informuojama apie rastus sprogmenis ir panašiai. Štai Valstybės (Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo) dienos išvakarėse per kontaktinę formą buvo pranešta apie žmogų, kuris ketina nusižudyti. Laišką parašiusi moteris teigė, kad bando su juo kalbėtis ir tempti laiką… Deja, jos žinutė buvo rasta tik pirmą darbo dieną po valstybinės šventės, t. y. po dviejų dienų. Tokiais atvejais Bendrojo pagalbos centro administracijos darbuotojams belieka tikėtis, kad situacijos baigtis nebuvo tragiška ir nebepataisoma.

Galbūt šiais laikais, kai socialinėje erdvėje yra paplitusi rašytinė komunikacija, yra nemažai žmonių, kuriems lengviau ir patogiau išdėstyti mintis raštu. Deja, šis bendravimo būdas visai netinka tuo metu, kai reikia skubios pagalbos čia ir dabar. Ir ne tik todėl, kad Bendrojo pagalbos centro elektroninis paštas yra tikrinamas tik administracijos darbo metu. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į tai, kad užtikrinti operatyvaus reagavimo į tokius laiškus negalima net administracijos darbo dieną, nes elektroniniu paštu siunčiama ir gaunama labai daug įvairios administracinės korespondencijos. O Bendrojo pagalbos centro viršininkas Audrius Čiuplys primena, kad elektroninis paštas iš principo nėra labai patikima ryšio priemonė. „Juk būna interneto ryšio sutrikimų, kai laiškai gaunami pavėluotai ar iš viso neateina. Jie taip pat gali nukeliauti į šiukšlinę ir būti nepastebėti, – sako A. Čiuplys. – Be to ir pats bendravimas raštu nėra toks greitas, lankstus ir informatyvus kaip žodžiu.“

Nederėtų pamiršti ir tokių aplinkybių, kaip prioriteto nebuvimas ryšio tinkle ar pranešėjo vietos nustatymo duomenys, kurie elektroniniu paštu negaunami.

Todėl Bendrasis pagalbos centras nori dar kartą atkreipti gyventojų dėmesį, kad prireikus skubios pagalbos reikia skambinti numeriu 112. Ir tik labai išskirtiniais atvejais, kai pranešėjai dėl kažkokių aplinkybių negali bendrauti balsu, galima siųsti SMS žinutes. Jos, skirtingai nei elektroniniai laiškai, yra gaunamos skubiosios pagalbos skambučius aptarnaujančių budinčios pamainos darbuotojų.

Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo dep. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Prezidento Valdo Adamkaus jubiliejaus proga – medaliai

V.Adamkui

„Monetų namai“ paskelbė, kad Lietuva mini išskirtinę sukaktį – Prezidentui Valdui Adamkui šiemet sukanka 100 metų. V. Adamkus gimė 1926 m. lapkričio 3 d. Kaune. Šio garbingo jubiliejaus proga sukurta keletas produktų, skirtų vienai iškiliausių atkurtos Lietuvos valstybės asmenybių. Paauksuotas medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui. Dengtas (999/1000) auksu. Ribotas tiražas – 1000 vienetų. Nukaldinta Norvegijos monetų kalykloje. Įsigyti – tik „Monetų namuose“. Kaina – 59 eurai. Sidabro medalis „Prezidentas Valdas Adamkus“ Skirta Prezidento Valdo Adamkaus 100-mečiui.

Apie medžių lapus rudenį: kodėl skirtingos jų spalvos?

Meteo.lt paaiškino, jog dalis žmonių iki šiol tebemano, kad lapai pakeičia spalvą tik dėl šalnų. Iš tiesų lapų nusidažymas skatinamas dėl šilumos ir šalčio svyravimų. Staigiai pašalus, labiau tikėtina, kad atsiras daugiau rausvų lapų. Esant šiltesniam orui – gelsvų. Bet kodėl tada jie nusidažo skirtingai? Žalią lapo spalvą lemia gausiausiai jame esantis pigmentas – chlorofilas.  Kai orai atvėsta, o rudens dienos tampa trumpesnės už naktis, lapai ima vis sparčiau geltonuoti ir raudonuoti ne todėl, kad jie miršta, bet dėl įvairiausių

Dešra arba kumpis su dūmo aromatu. Kas slypi po užrašu etiketėje „kvapiosios rūkymo medžiagos“?

dūmo aromato

Dešra, kumpis arba lašiniai su dūmo aromatu – daugelio pamėgti produktai. Tačiau ar žinome, kaip aromatas atsiranda gaminyje? Dažnai jam atsirasti naudojami vadinamieji „skysti dūmai“, kurių atitikmuo etiketėse ir yra „kvapiosios rūkymo medžiagos“. Europos Sąjungoje keičiantis šių medžiagų naudojimo taisyklėms, Valstybinė maisto ir veterinarijos tarnyba (VMVT) primena, kaip jos gaminamos, ką atskleidžia moksliniai tyrimai ir ką šie pokyčiai reiškia pirkėjams.   Procedūra prasideda medienos kaitinimu griežtai kontroliuojamomis sąlygomis. Susidarę dūmai ir garai nukreipiami į aušinimo įrangą, kur dalis juose esančių

Dėmesys kelyje – būtinybė

policija

Spalio 5-11 d. policijos pareigūnai tikrino, ar vairuotojai vairuodami nesinaudoja mobiliojo ryšio priemonėmis, taip pat ar tinkamai naudojamos privalomos saugos priemonės – saugos diržai, šalmai bei vaikams skirtos specialiosios kėdutės. Nustatytas 31 pažeidimas dėl netinkamo mobiliųjų telefonų naudojimo: Tauragėje – 7, Šilutėje – 20, Šilalėje – 2, Pagėgiuose – 2. Taip pat nustatyta 12 pažeidimų, kai vairuotojai ar keleiviai nesegėjo saugos diržų, nenaudojo šalmų ar vaikams skirtų specialių sėdynių: Tauragėje – 2, Šilutėje – 7, Šilalėje – 3. Pažeidėjams surašyti

Taip pat skaitykite