Visuomenės sveikatos centro Klaipėdos departamento duomenimis, spalio 16–22 d. Klaipėdos apskrityje sergamumas gripu ir ūmiomis viršutinių kvėpavimo takų infekcijomis mažėjo, tačiau spalio 23–29 d., palyginus su ankstesne savaite, padidėjo 8 proc. Skaičiuojant dešimčiai tūkstančių gyventojų tenkantį susirgimų skaičių, daugiausia susirgimų Kretingos rajone, Klaipėdos mieste ir Šilutės rajone.

Spalio 23-29 dienomis užregistruoti 5 gripo atvejai – visi Šilutės rajone, taip pat 271 susirgimas, iš jų 192 – vaikų iki 17 metų. Į Klaipėdos apskritį įeina 7 savivaldybės.
Šilutės r. savivaldybės Viešųjų paslaugų skyriaus vyr. specialistė – savivaldybės gydytoja Kristina Surplė „Pamarį“ informavo, kad, Visuomenės sveikatos centro Šilutės skyriaus duomenimis, Šilutės rajono savivaldybės pirminės sveikatos priežiūros įstaigoms buvo skirta 1940 gripo vakcinų. Visos šios vakcinos pasiekė gydymo įstaigas ir didžioji dalis (per 1100) jau yra panaudotos skiepyti asmenims, kurie priklauso rizikos grupėms ir skiepijami nemokamai.
Į gydymo įstaigas gali kreiptis asmenys, norintys pasiskiepyti nuo gripo mokamai (už savo lėšas).

Svarbi informacija
Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centras informuoja, kad nemokamai (valstybės lėšomis) skiepijami: 65 m. ir vyresni asmenys, nėščiosios, asmenys, gyvenantys socialinės globos ir slaugos įstaigose, asmenys, sergantys lėtinėmis širdies ir kraujagyslių, kvėpavimo takų, inkstų, onkologinėmis bei imunitetą pažeidžiančiomis ligomis, sveikatos priežiūros įstaigų darbuotojai.

Gripas – tai ūminė kvėpavimo takų infekcija, plintanti oro lašeliniu būdu, sukelia ūmią ligą ir yra pavojingas dėl sukeliamų komplikacijų. Kasmet gripu suserga 5-10 proc. gyventojų. Lietuvoje, sergamumas gripu padidėja rudenį ir žiemą.
Gripo virusas plinta kartu su seilių dalelėmis čiaudint, kosint. Seilių dalelės pasklinda ore, nusėda ant paviršių. Į kito žmogaus organizmą jos patenka įkvėpus arba užterštomis rankomis palietus akių, nosies, burnos gleivinę Užsikrėtęs gripo virusu žmogus suserga per vidutiniškai 48 valandas.
Gripui būdinga staigi pradžia, aukšta temperatūra (didesnė nei 38°C), sausas kosulys, gerklės, galvos ir raumenų skausmas, nuovargis ir silpnumas. Retai pasitaikantys gripo simptomai yra šleikštulys, vėmimas, pilvo skausmas, viduriavimas.
Skiepai yra visų efektyviausia priemonė, apsauganti nuo gripo ir jo sukeliamų komplikacijų:
pneumonijos, bronchito, ausų uždegimo, sinusito, lėtinių ligų paūmėjimo ir kitų. Skiepytis
rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui. Atšalus žmonės daug laiko praleidžia uždarose patalpose, kur yra sąlygos plisti gripo virusui. Dėl to rekomenduojama dažnai plauti rankas, vengti sąlyčio su sergančiais asmenimis, masinio žmonių susibūrimo vietų, kosint ir čiaudint prisidengti burną, neplautomis rankomis stengtis neliesti akių, nosies ir burnos, gerai vėdinti patalpas, susirgus kreiptis į asmens sveikatos priežiūros įstaigą, gerti daug skysčių, likti namuose.
Įprastai gripo sezonas prasideda spalio mėnesį ir gali tęstis iki gegužės.
Gripo komplikacijos
Pagrindinės gripo komplikacijos: plaučių uždegimas, galvos smegenų ir galvos smegenų dangalų uždegimas (virusinis encefalitas, meningitas), širdies raumens uždegimas (miokarditas), sinusitas, inkstų uždegimas, virusinis žarnyno uždegimas (dažniausiai pasitaiko vaikams), virusinis akių uždegimas.
Sergant gripu gali paūmėti ne tik lėtinės kvėpavimo takų ligos (astma, lėtinė obstrukcinė plaučių liga, cistinė fibrozė), bet širdies ir kraujagyslių sistemos lėtinės ligos, gali ištikti širdies infarktas, insultas.
Svarbu žinoti, kad prieš skiepijantis būtina gydytojo apžiūra. Tad dėl skiepų reikėtų kreiptis į savo šeimos gydytoją, kuris pacientą nusiųs pas skiepijantį gydytoją specialistą arba į vakcinacijos kabinetą.
Skiepytis rekomenduojama kiekvienais metais prieš prasidedant gripo sezonui, geriausia to neatidėlioti ir pasiskiepyti spalio–lapkričio mėnesiais, tačiau galima pasiskiepyti ir vėlesniais mėnesiais.

„Pamario“ inf.