Skaniausią kopūstienę verda Žemaičių Naumiesčio seniūnijoje

Rugsėjo pabaigoje Žemaičių Naumiestyje rengiama tradicinė šventė: Mykolinės ir Šilutės rajono ūkininkų šventė. Šiemet ji buvo ypatinga: kopūstienės puodus kaitė ir dėl skaniausios varžėsi 15 komandų.

Ir koks sutapimas, kai nugalėtojų vardus pelnė trys komandos iš Žemaičių Naumiesčio seniūnijos…

Pirmoji vieta paskirta šio miestelio mokyklos-darželio komandai, antroji – Degučių bendruomenei „Rytdiena“, trečioji – Žemaičių Naumiesčio bendruomenei. Sveikinimai geriausiems virėjams!

O jeigu kam kils noras pasimokyti iš geriausiųjų, gal kokią kopūstų paslaptį sužinoti, kelias suka tik į Žemaičių Naumiesčio seniūniją.

Žemaičių Naumiestyje surengtos šventės šūkis: „Kai ilsisi noragai, garuoja pyragai“. Išties netrūko nei pyragų, nei visokių kitų gaminių iš mūsų krašto. Smalsieji domėjosi senaisiais amatai, ganė akis, kaip kopūstienės virėjai išpuošė savo kiemelius, kiek gėlynų buvo, kiek rudens gėrybių… Svečių, dainų ir muzikos irgi netrūko. Belieka priminti, kad šia švente Šilutės rajone baigiasi seniūnijų šventės. Kitas ratas suksis jau kitąmet.

Smalsuolių, žiūrovų ir atsipūsti norėjusiųjų buvo daug. Plojimų netrūko, ypač kai buvo pagerbti ir apdovanoti Šilutės rajono konkurso „Metų ūkis“ nugalėtojai. Jau esame pranešę, kad dovanos ir piniginės premijos įteiktos 1 vietos nugalėtojams Simonai ir Egidijui Vičkams iš Reizgių k. (Usėnų sen.), 2 vietą iškovojusiems Rasai ir Nerijui Arnašiams iš Sugintų k. (Žemaičių Naumiesčio sen.), 3 vietos laimėtojui Vytautui Valančiui iš Grabupių k. (Šilutės sen.).

Stasė Rimaitė

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Visuomenė sensta, dirbančiųjų Lietuvoje vis mažės

Lietuvos visuomenė sparčiai sensta, o gimstamumas toliau mažėja – pernai šalyje gimė beveik 17,5 tūkst. kūdikių, o tai yra apie 8 proc. mažiau nei 2024 m. Nors šiandien darbo jėgos pasiūla dar išlieka stabili, ilgalaikės demografinės tendencijos kelia riziką ekonomikos augimui. Ekspertų vertinimu, nuo to, kaip valstybė ir verslas prisitaikys prie šių struktūrinių pokyčių, priklausys šalies gebėjimas kurti didesnę pridėtinę vertę ir išlaikyti konkurencingumą ateityje. Demografinės problemos prasideda šeimose Socialinės politikos ekspertė, Vytauto Kavolio transdisciplininių tyrimų instituto mokslininkė dr. Aušra

Tirpsta rankos ar kojos. Kada toks ženklas verčia sunerimti, o kada pakaks tik vitaminų ir mineralų?

vaistininkė

Jausmas, lyg per kūną bėgiotų skruzdėlės, dilgčiojimas ar tirpstančios galūnės – daugelis tai nurašo nuovargiui ar vitaminų trūkumui. Tačiau kai kuriais atvejais tai gali būti pirmieji rimtos ligos signalai. Kada dar galima padėti sau papildais, o kada būtina kviesti greitąją? „Pacientai dažniausiai skundžiasi, kad tirpsta pirštai, rankos ar pėdos – ypač rytais arba naktimis. Apibūdina pojūčius kaip adatėlių badymą, jausmą, lyg skruzdės bėgiotų. Kiti sako, jog ilgiau pasėdėjus nutirpsta kojos, kad kartais nejaučia plaštakų ar pėdų, tačiau masažuojant pojūčiai grįžta.

Kiek bedarbių Šilutės rajone?

užimtumo

Vasario 6 d. Šilutės rajono savivaldybėje vyko Užimtumo didinimo programos darbuotojų ataskaitinis susirinkimas, kurio metu aptarta darbo rinkos situacija Šilutės rajone ir programos rezultatai 2023-2025 metų laikotarpiu. Apie darbo rinkos tendencijas ir iššūkius Šilutės rajone kalbėjo Klaipėdos klientų aptarnavimo departamento direktorė Jurgita Petraitienė, pabrėžusi aktyvių užimtumo priemonių svarbą regionuose. 2023-2025 m. Užimtumo didinimo programą pristatė Socialinės paramos skyriaus atvejo vadybininkė Aurelija Budginienė. 2025 metais Užimtumo tarnyboje užsiregistravo 4872 darbingo amžiaus gyventojai, iš jų 4286 – bedarbiai. Bedarbių skaičius seniūnijose (2026-01-01

Pagėgiškiai susipažino su prof. D. Kauno monografija apie Mažosios Lietuvos knygų namus

Bibliotekos nuo seno vadinamos knygų namais. Simboliška, jog 2026 m. vasario 5 d. Pagėgių sav. Vydūno viešojoje bibliotekoje pristatyta knyga „Mažosios Lietuvos knygų namai. Bibliotekos, rinkiniai, jų kūrėjai ir paveldo likimas“ (2025 m.). Didelės apimties leidinys Šioje knygotyrininko, Mažosios Lietuvos knygos ir kultūros tyrinėtojo, Vilniaus universiteto mokslininko, Pagėgių krašto Garbės piliečio prof. habil. dr. Domo Kauno monografijoje knygų namų sąvoka naudojama kur kas platesne prasme. Ji pasitelkiama analizuojant knygos kultūros lauką, kuriame formavosi įžymūs šalies kultūros, raštijos veikėjai, o bibliotekos

Taip pat skaitykite