Lietuvos hidrometeorologijos tarnyba įspėja, kad  Lietuvoje numatomi audringi orai, galimas škvalas.

Joninės bei ilgasis savaitgalis daugelį šalies gyventojų tarsi kvies į gamtą. Verta žinoti, kad  birželio 24-os naktį daug kur prognozuojami trumpi lietūs, perkūnija. Vietomis lis smarkiai. Kai kur kils škvalas, galima kruša. Vėjas nepastovios krypties, 5-10 m/s, per škvalą 15-20 m/s. Žemiausia temperatūra 15-20 laipsnių. Dieną daug kur trumpi lietūs su perkūnija. Rytiniuose rajonuose kai kur lis smarkiai, galima kruša, škvalas. Vėjas besikeičiančios krypties, 6-11 m/s, per škvalą 15-20 m/s. Aukščiausia temperatūra 26-31, vakariniame šalies pakraštyje 23-25 laipsniai.

Birželio 25 d. daug kur trumpi lietūs, perkūnija, vietomis lis smarkiai. Vėjas besikeičiančios krypties, 5-10 m/s, per perkūniją vietomis gūsiai 15-17 m/s. Temperatūra naktį 14-19, dieną 24-29 laipsniai.

Birželio 26-os naktį daug kur, dieną vietomis trumpai palis, perkūnija. Temperatūra naktį 14-19, dieną 22-27 laipsniai.

Birželio 27-os dieną pietvakariniuose rajonuose trumpai su perkūnija palis. Naktį vietomis rūkas. Temperatūra naktį 12-17, dieną 21-26 laipsniai.

Birželio 28 d. vietomis trumpas lietus, galima perkūnija. Temperatūra naktį 10-15, dieną 20-25 laipsniai.

Yra žinoma, kad karščius paprastai visuomet keičia didžiulės liūtys ir audros. Sinoptikai prognozuoja lietų būtent ilgojo, Joninių, savaitgalio metu, todėl svarbu  nepamiršti  saugumo reikalavimų – vasarą audrų bei liūčių nuostoliai būna dideli: vėjas gali nuplėšti stogą, sugadinti turtą pastatų viduje, dėl krušos ar liūties apgadinamos terasos, namų sienos, šiltnamiai, automobiliai, ant kurių užvirsta medžiai, vėjas pakelia vazonus, batutus, lauko baldus, kurie gali išmušti namų langus, sugadinti automobilius. Prieš išvykstant svarbu pasirūpinti visišku namų saugumu: ne tik juos užrakinti, bet ir nepalikti pravirų langų, balkonų, orlaidžių.  Prieš išvykdami išjunkite elektros prietaisus, ištraukite juos iš elektros lizdų. Dažniausiai žaibavimo metu nukenčia šaldytuvai, indaplovės, televizoriai, kompiuteriai, nuosavuose namuose – šildymo katilai, signalizacijos sistemos.

Svarbu saugoti save ir savo turtą

„Audros Lietuvoje siaučia kasmet, tačiau jų sukeltų žalų turtui nemažėja. Tai rodo, kad žmonės arba dar ne iki galo įsisąmoninę, kaip svarbu apsaugoti save ir savo turtą, arba nežino, kaip tai padaryti. Artėjant audrai derėtų vadovautis posakiu, kad reikia tikėtis geriausio, bet ruoštis blogiausiam, ir atkreipti dėmesį į penkis svarbiausius dalykus, kurie kasmet tampa pagrindinėmis žalų ir nepatogumų priežastimis“, – sako draudimo bendrovės BTA Žalų reguliavimo departamento direktoriaus pavaduotojas Marek Ernest Goliančik.

             Kuo būtina pasirūpinti artėjant audrai:

• Bene daugiausiai nepatogumų audros sukelia dėl masinių elektros tiekimo sutrikimų.  Pasak draudikų, tam verta ruoštis iš anksto – išgirdus prognozuojant audras atsargumo sumetimais pasiruošti žibintuvėlius, pasikrauti mobiliuosius telefonus, besinaudojantiems individualiu gręžiniu – prisileisti pakankamas vandens atsargas. Jokiu būdu negalima patiems mėginti šalinti elektros gedimo, nes toks žingsnis gali būti mirtinas.
• Artėjant audrai patariama iš atvirų vietų lauke surinkti daiktus, kuriuos audra gali pakelti, nuversti, nunešti. Vėjas gali nuplėšti ar sugadinti ištraukiamus stogelius, sulaužyti lauko baldus, batutus, pavėsines, pakelti į orą vazonus ar kitus daiktus, kurie gali išdaužti langus, apdaužyti pastatus, tvoras, automobilius, sužeisti žmogų. 
• Būtina nepamiršti sandariai uždaryti visas duris, langus, stoglangius. Jei griaudžia ir žaibuoja – pasirūpinti, kad būtų užvertos orlaidės, dūmtraukiai ar ventiliacijos angos ir nesusidarytų net menkiausio skersvėjo.
• Žaibas gali sugadinti bet kokį elektrinį prietaisą, tad prieš audrą juos būtina išjungti iš elektros tinklo. Dažniausiai draudikai fiksuoja po žaibo nustojančius veikti televizorius, šaldytuvus, signalizacijos sistemas, nors per dideles audras sudegti gali iš esmės bet koks prietaisas ar sistema, pradedant kompiuteriu ir baigiant šaldytuvu, dujų katilu ar kondicionieriumi.
• Audrų metu itin dažnai nukenčia automobiliai: ant jų virsta medžiai ar krenta lūžtančios šakos, dauguma tampa krušos aukomis, kai ledo gabalai sudaužo stiklus, įlenkia stogus, kapotus.

„Artinantis audrai reikėtų pažiūrėti, ar automobilis stovi tinkamoje vietoje. Jei yra galimybė, jį reikėtų pastatyti po stogu – garaže, stoginėje, daugiaaukštėje ar požeminėje aikštelėje. Tai bene vienintelis būdas apsaugoti automobilį nuo krušos. Jei galimybės rasti transporto priemonei pastogę nėra, ją geriausia palikti atviroje vietoje, kuo toliau nuo medžių, elektros stulpų, nestabilių pastatų konstrukcijų“, – rekomenduoja BTA draudimo bendrovės atstovas.

Parengta pagal meteo.lt ir BTA bendrovės inf.