Šimtmečio šventėje – legendos apie Pagėgių futbolą aidai

Pagėgių stadionas – kaip buvo pradžioje, taip ir tebėra – šio miestelio pakraštyje, iš trijų pusių juosiamas pušyno. Jauki užuovėja ir kupina tyro oro oazė, dvelkianti pušų sakų aromatu… Pastaruoju metu čia vyrauja tyla ir ramybė. Išskyrus kelias dienas per metus, kai ramią papušynio sporto aikštės idilę perskrodžia kažkokios šventės ar susiėjimo triukšmelis.

Bendra šventės dalyvių nuotrauka.

Praėjusį šeštadienį Pagėgių stadione vėl rinkosi būreliai pagėgiškių, net iš svetur išsibarsčiusių parvažiavo į gimtinę. Proga tikrai neeilinė – Pagėgių futbolo 100 metų šventė! Į ją pakvietė asociacija Pagėgių bendruomenė ir pirmininkas Edmundas Incius.

Kokia futbolo šventė be gyvo futbolo!..

Šventė prasidėjo priešpiet. Edmundas Incius pasveikino visus susirinkusius į futbolo 100-mečio šventę. Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Kazys Žutautas sukalbėjo maldą už iškeliavusius Anapilin, kurie yra žaidę šiame Pagėgių stadione.

Mažojo futbolo (skersai futbolo aikštės) turnyre dalyvavo 4 komandos: trys iš Pagėgių ir viena iš kaimyninio Jurbarko.

Mažojo futbolo turnyras užtruko keletą valandų. Jurbarko FK „Imsrė“ 2:1 įveikė pagėgiškių „Ąžuolą“. „Sakalai“ minimaliu skirtumu 0:1 nusileido Pagėgių bendruomenės rinktinei, nuo pat 2001 m. retkarčiais susirenkančiai iš įvairiuose miestuose gyvenančių buvusių pagėgiškių. FK „Imsrė“ įveikė ir „Sakalus“ (3:1). „Ąžuolas“ rezultatu 4:1 nugalėjo Pagėgių bendruomenės futbolo entuziastus. Užtat pastaroji komanda nebenusileido „Imsrei“ – lygiosios 1:1. Pavargę „Sakalai“ net 7:1 pralaimėjo „Ąžuolui“. Gaila, kad pajėgi turnyro komanda „Ąžuolas“ pralaimėjo pirmąsias rungtynes jurbarkiškiams.

  • Galutinė turnyro komandų rikiuotė: I v. – Jurbarko FK „Imsrė“, II v. – Pagėgių „Ąžuolas“, III v. Pagėgių bendruomenės komanda, IV vieta – Pagėgių „Sakalai“.

Pagrindinę mažojo futbolo turnyro taurę Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius įteikė Jurbarko futbolininkams.

Turnyro kovoms teisėjavo Karolis Gečas, Deividas Fiodorovas, Gediminas iš Jurbarko. Teisėjas ir sekretorius Pranas Juodis, sekretorius Kęstutis Bytautas.

Taurės – nugalėtojams, medaliai – visiems

Pagėgių bendruomenės 100-mečio medaliais ir taurėmis komandas apdovanojo asociacijos pirmininkas Edmundas Incius. Žaidėjus sveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius. Naujoji Pagėgių seniūnė Irena Kentrienė, be plačios šypsenos, šventės dalyviams padovanojo ką tik iškeptą ir dar šiltą duonos kepalą. Seimo nario Ričardo Juškos atstovė Gražina Jankauskienė perdavė Seimo nario linkėjimus ir pažadą padovanoti Pagėgių stadiono futbolo vartams tinklus.

Visiems žaidėjams ir kažkada Pagėgių futbolą garsinusiems, savanoriams talkininkams įteikti Pagėgių bendruomenės parūpinti 100-mečio atminimo medaliai. Juos teikti bendruomenės pirmininkui padėjo šventės svečiai.

Cepelinų tradicija

Jau daug metų bendruomenės organizuojamos futbolo šventės nepraeina be cepelinų vaišių. Gardžiais didžkukuliais šventės dalyviai stiprinosi ir šiemet. Bendruomenės asociacija už pagalbą dalijat maistą savo FB paskyroje dėkoja Linai, Nijolei ir Audronei. Nepamiršta ir šio patiekalo virėjų –Algimanto Mackaus gimnazijos valgyklos darbuotojų Vaidos ir Loretos.

Liudija fotografijos, albumai, sukurtas filmas

Vakarop šventės dalyviai galėjo stebėti pagėgiškės bibliotekininkės Astos Andriulienės sukurtą filmą apie Pagėgių futbolo 100 metų istoriją.

Jame įamžinti futbolo veteranų ir dabartinių Pagėgių futbolininkų prisiminimai.

Šventės dalyviai smalsiai vartė nuotraukų albumus, apžiūrinėjo iškabintas istorines nuotraukas ir įvairių publikacijų iškarpas. Vaizdinę informaciją surinko Ignas ir Edmundas Inciai. Šiemet šią parodą atnaujino, papildė ir skaitmenizavo Monika Inciutė. Jų eksponavimu rūpinosi Pagėgių kultūros centras. Šio centro vadovė Svetlana Jašinskienė buvo ir šventės vedėja.

Į šventę atėję mažieji pagėgiškiai galėjo pašėlti ant batuto, leisti muilo burbulus, važinėtis golfo automobiliu, žaisti įvairius žaidimus.

Renginio pabaigoje Monika Inciutė pravedė viktoriną „100 metų Pagėgių futbolui“. Žinojusiems atsakymus į klausimus įteikti Pagėgių kredito unijos, Seimo nario R. Juškos ir Pagėgių bendruomenės įsteigti prizai.

Pagėgių futbolo istorija

Atrodytų gyvename interneto aukso amžiuje. Ir informacijos turėtum samčiais semti. Deja, žinių apie Pagėgių futbolo istoriją nėra daug. Belieka pakartoti prieš penkerius metus pamarys.eu skelbtą žinutę apie šios sporto šakos ištakas, kurios, tikėtina, pradėjo formuotis prieš ištisą šimtmetį – 1923 metais.

Istorija tokia: kai 1923 m. pradžioje Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, pasirodo, futbolas tapo rimtu pagalbininku skleidžiant ir įtvirtinant lietuvybės idėjas ilgus amžius vokiečių valdytame krašte. Po Klaipėdos krašto prijungimo vis sparčiau skleidėsi lietuviškų sporto organizacijų žiedas. Tuometėje spaudoje pranešama, kad 1923 m. prie Šaulių sporto sekcijos įsisteigė antroji lietuvių futbolo komanda, lietuviški sporto židiniai atsirado Šilutėje („Laisvė“), Rusnėje („Elnis“), Pagėgiuose („Rambynas“).

Anuomet rašyta (kalba netaisyta): „Klaipėdoje yra gerų futbolo lošėjų, taip pat ir Tilžėje. Truputį geriau už kitus dar lošia karaliaučistai, – pranešama 1923 m. liepos 7 d. „Prūsų-lietuvių balso“ numeryje. – Birželio 22 d. geriausi Klaipėdos futbolininkai lošė Kaune su šio miesto futbolo meistrais. Vis tik Kauno futbolininkai dar gana neilgai futbolą lošia, tik keletą metų, o ir tai tikro futboliavimo neišmokę. Kauniečiai taigi ir prapylė. Klaipėdiečiai laimėjo du „puvitu“, kauniečiai – nė vieno“.

 

Pagėgiuose veikę futbolo klubai  

1990 m. „Melioratorius“

1996-1997 m. „Rembutas“

2001-2002 m. „Ąžuolas“

2003-2007 m. Pagėgių FK

2008 m. Pagėgiai-Tauras 2

Nuo 2009 m. Pagėgių FK

Apie pagėgiškių futbolininkų laimėjimus galima sužinoti čia .

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

 

 

Parašykite komentarą

El. pašto adresas nebus skelbiamas.

Suskaičiuokite teisingai (apsauga nuo robotų): *

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Eismo įvykiai Šilutėje

Tauragės apskrities VPK praneša apie du eismo įvykius Šilutėje. Gruodžio 5-os rytą Lietuvininkų g., Šilutėje, blaivus 30-metis automobiliu BMW partrenkė ir sužalojo pėsčiųjų perėja ėjusią moterį. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Šiek tiek anksčiau, lapkričio 26-os pavakare Tilžės g., Šilutėje, blaivi vairuotoja, gim. 1972 m., citroenu važiavusi per nereguliuojamą pėsčiųjų perėją nepastebėjo pėsčiosios ir ją partrenkė. Nukentėjusioji dėl sužalojimų buvo pristatyta į gydymo įstaigą. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.

Ieškoma būdų, kaip reguliuoti kormoranų ir probleminių vilkų gausą

kormoranai

Aplinkos ministerija parengė ir teikia derinti Saugomų rūšių naudojimo tvarkos aprašo ir kitų teisės aktų pakeitimus, kuriais keičiama kormoranų gausos reguliavimo tvarka bei leidimų paimti iš gamtos didelę žalą darančius ar pavojų keliančius vilkus ne medžioklės sezono metu išdavimo tvarka. Vilkai Ir šiuo metu gali būti išduodamas leidimas paimti iš gamtos didelę žalą darantį vilką, tačiau labai dažnai sumedžiojamas ne konkretus žalą ūkiniams gyvūnams padaręs vilkas. Tokia situacija susiklosto, nes medžiotojai neturi galimybių ištisomis dienomis budėti prie papjauto gyvulio ir

Milijono centų piramidei – 10 metų!

milijonas

Prieš dešimt metų, 2014 m. lapkričio 29 d., Pinigų muziejuje, Vilniuje, baigta statyti unikali piramidė, sudaryta iš daugiau kaip milijono lietuviškų vieno cento monetų. Šis unikalus statinys ne tik tapo pasaulio rekordininku, bet ir simboliškai žymi atsisveikinimą su litu. Per dešimtmetį piramidė tapo Pinigų muziejaus traukos centru ir įkvėpimo šaltiniu tūkstančiams lankytojų. Idėjos gimimas Milijono centų piramidės idėja kilo dviem Vilniaus universiteto fizikos studentams – Vytautui Jakštui ir Domui Jokubauskui. Įkvėpti „YouTube“ matyto vaizdo įrašo, kuriame amerikietis pastatė piramidę iš

Prezidentas priėmė septynių teisėjų priesaiką

piramidė

Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda, vadovaudamasis Konstitucija ir atsižvelgdamas į Teisėjų tarybos patarimus, ketvirtadienį pasirašė dekretus dėl Lietuvos apeliacinio, Regionų administracinio ir apylinkių teismų teisėjų skyrimo ir priėmė jų priesaikas. Naujieji teisėjai prisiekė būti ištikimi Lietuvos Respublikai, savo pareigas atlikti garbingai, vykdyti teisingumą pagal Lietuvos Respublikos Konstituciją ir įstatymus, ginti žmogaus teises, laisves ir teisėtus interesus. „Šalia teisėjo formalųjį statusą apibrėžiančių kodeksų, įstatymų, kitų teisės aktų, taip pat Jums keliamų etinių ir profesinio pasirengimo reikalavimų, nuo šiol Jus visada lydės

Taip pat skaitykite