Šimtmečio šventėje – legendos apie Pagėgių futbolą aidai

Pagėgių stadionas – kaip buvo pradžioje, taip ir tebėra – šio miestelio pakraštyje, iš trijų pusių juosiamas pušyno. Jauki užuovėja ir kupina tyro oro oazė, dvelkianti pušų sakų aromatu… Pastaruoju metu čia vyrauja tyla ir ramybė. Išskyrus kelias dienas per metus, kai ramią papušynio sporto aikštės idilę perskrodžia kažkokios šventės ar susiėjimo triukšmelis.

Bendra šventės dalyvių nuotrauka.

Praėjusį šeštadienį Pagėgių stadione vėl rinkosi būreliai pagėgiškių, net iš svetur išsibarsčiusių parvažiavo į gimtinę. Proga tikrai neeilinė – Pagėgių futbolo 100 metų šventė! Į ją pakvietė asociacija Pagėgių bendruomenė ir pirmininkas Edmundas Incius.

Kokia futbolo šventė be gyvo futbolo!..

Šventė prasidėjo priešpiet. Edmundas Incius pasveikino visus susirinkusius į futbolo 100-mečio šventę. Pagėgių Šv. Kryžiaus parapijos klebonas Kazys Žutautas sukalbėjo maldą už iškeliavusius Anapilin, kurie yra žaidę šiame Pagėgių stadione.

Mažojo futbolo (skersai futbolo aikštės) turnyre dalyvavo 4 komandos: trys iš Pagėgių ir viena iš kaimyninio Jurbarko.

Mažojo futbolo turnyras užtruko keletą valandų. Jurbarko FK „Imsrė“ 2:1 įveikė pagėgiškių „Ąžuolą“. „Sakalai“ minimaliu skirtumu 0:1 nusileido Pagėgių bendruomenės rinktinei, nuo pat 2001 m. retkarčiais susirenkančiai iš įvairiuose miestuose gyvenančių buvusių pagėgiškių. FK „Imsrė“ įveikė ir „Sakalus“ (3:1). „Ąžuolas“ rezultatu 4:1 nugalėjo Pagėgių bendruomenės futbolo entuziastus. Užtat pastaroji komanda nebenusileido „Imsrei“ – lygiosios 1:1. Pavargę „Sakalai“ net 7:1 pralaimėjo „Ąžuolui“. Gaila, kad pajėgi turnyro komanda „Ąžuolas“ pralaimėjo pirmąsias rungtynes jurbarkiškiams.

  • Galutinė turnyro komandų rikiuotė: I v. – Jurbarko FK „Imsrė“, II v. – Pagėgių „Ąžuolas“, III v. Pagėgių bendruomenės komanda, IV vieta – Pagėgių „Sakalai“.

Pagrindinę mažojo futbolo turnyro taurę Pagėgių bendruomenės pirmininkas Edmundas Incius įteikė Jurbarko futbolininkams.

Turnyro kovoms teisėjavo Karolis Gečas, Deividas Fiodorovas, Gediminas iš Jurbarko. Teisėjas ir sekretorius Pranas Juodis, sekretorius Kęstutis Bytautas.

Taurės – nugalėtojams, medaliai – visiems

Pagėgių bendruomenės 100-mečio medaliais ir taurėmis komandas apdovanojo asociacijos pirmininkas Edmundas Incius. Žaidėjus sveikino Pagėgių savivaldybės meras Vaidas Bendaravičius. Naujoji Pagėgių seniūnė Irena Kentrienė, be plačios šypsenos, šventės dalyviams padovanojo ką tik iškeptą ir dar šiltą duonos kepalą. Seimo nario Ričardo Juškos atstovė Gražina Jankauskienė perdavė Seimo nario linkėjimus ir pažadą padovanoti Pagėgių stadiono futbolo vartams tinklus.

Visiems žaidėjams ir kažkada Pagėgių futbolą garsinusiems, savanoriams talkininkams įteikti Pagėgių bendruomenės parūpinti 100-mečio atminimo medaliai. Juos teikti bendruomenės pirmininkui padėjo šventės svečiai.

Cepelinų tradicija

Jau daug metų bendruomenės organizuojamos futbolo šventės nepraeina be cepelinų vaišių. Gardžiais didžkukuliais šventės dalyviai stiprinosi ir šiemet. Bendruomenės asociacija už pagalbą dalijat maistą savo FB paskyroje dėkoja Linai, Nijolei ir Audronei. Nepamiršta ir šio patiekalo virėjų –Algimanto Mackaus gimnazijos valgyklos darbuotojų Vaidos ir Loretos.

Liudija fotografijos, albumai, sukurtas filmas

Vakarop šventės dalyviai galėjo stebėti pagėgiškės bibliotekininkės Astos Andriulienės sukurtą filmą apie Pagėgių futbolo 100 metų istoriją.

Jame įamžinti futbolo veteranų ir dabartinių Pagėgių futbolininkų prisiminimai.

Šventės dalyviai smalsiai vartė nuotraukų albumus, apžiūrinėjo iškabintas istorines nuotraukas ir įvairių publikacijų iškarpas. Vaizdinę informaciją surinko Ignas ir Edmundas Inciai. Šiemet šią parodą atnaujino, papildė ir skaitmenizavo Monika Inciutė. Jų eksponavimu rūpinosi Pagėgių kultūros centras. Šio centro vadovė Svetlana Jašinskienė buvo ir šventės vedėja.

Į šventę atėję mažieji pagėgiškiai galėjo pašėlti ant batuto, leisti muilo burbulus, važinėtis golfo automobiliu, žaisti įvairius žaidimus.

Renginio pabaigoje Monika Inciutė pravedė viktoriną „100 metų Pagėgių futbolui“. Žinojusiems atsakymus į klausimus įteikti Pagėgių kredito unijos, Seimo nario R. Juškos ir Pagėgių bendruomenės įsteigti prizai.

Pagėgių futbolo istorija

Atrodytų gyvename interneto aukso amžiuje. Ir informacijos turėtum samčiais semti. Deja, žinių apie Pagėgių futbolo istoriją nėra daug. Belieka pakartoti prieš penkerius metus pamarys.eu skelbtą žinutę apie šios sporto šakos ištakas, kurios, tikėtina, pradėjo formuotis prieš ištisą šimtmetį – 1923 metais.

Istorija tokia: kai 1923 m. pradžioje Klaipėdos kraštas buvo prijungtas prie Lietuvos, pasirodo, futbolas tapo rimtu pagalbininku skleidžiant ir įtvirtinant lietuvybės idėjas ilgus amžius vokiečių valdytame krašte. Po Klaipėdos krašto prijungimo vis sparčiau skleidėsi lietuviškų sporto organizacijų žiedas. Tuometėje spaudoje pranešama, kad 1923 m. prie Šaulių sporto sekcijos įsisteigė antroji lietuvių futbolo komanda, lietuviški sporto židiniai atsirado Šilutėje („Laisvė“), Rusnėje („Elnis“), Pagėgiuose („Rambynas“).

Anuomet rašyta (kalba netaisyta): „Klaipėdoje yra gerų futbolo lošėjų, taip pat ir Tilžėje. Truputį geriau už kitus dar lošia karaliaučistai, – pranešama 1923 m. liepos 7 d. „Prūsų-lietuvių balso“ numeryje. – Birželio 22 d. geriausi Klaipėdos futbolininkai lošė Kaune su šio miesto futbolo meistrais. Vis tik Kauno futbolininkai dar gana neilgai futbolą lošia, tik keletą metų, o ir tai tikro futboliavimo neišmokę. Kauniečiai taigi ir prapylė. Klaipėdiečiai laimėjo du „puvitu“, kauniečiai – nė vieno“.

 

Pagėgiuose veikę futbolo klubai  

1990 m. „Melioratorius“

1996-1997 m. „Rembutas“

2001-2002 m. „Ąžuolas“

2003-2007 m. Pagėgių FK

2008 m. Pagėgiai-Tauras 2

Nuo 2009 m. Pagėgių FK

Apie pagėgiškių futbolininkų laimėjimus galima sužinoti čia .

Petras Skutulas, autoriaus nuotr.

 

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Kaip neatsidurti sukčių akivaruose? Kursai visuomenei „Atsparumas finansiniam sukčiavimui“

sukčiavimas

Lietuvos bankas, Nacionalinis kibernetinio saugumo centras (NKSC) ir Pinigų plovimo prevencijos kompetencijų centras (AML centras) suvienijo jėgas siekdami stiprinti visuomenės atsparumą finansiniam sukčiavimui. Pristatomas nemokamas mokymų kursas, padėsiantis gyventojams atpažinti dažniausiai pasitaikančias finansinio sukčiavimo formas ir suprasti, kaip nuo jų apsisaugoti.   Vyriškis sukčiams į rankas atidavė 150 tūkst. Eur. Sukčiai apsimetė policijos pareigūnais ir banko darbuotojais. Tą pačią dieną moteris pranešė, kad nepažįstami asmenys įtikino ją investuoti į internetinę platformą. Jos nuostoliai – 65 tūkst. Eur. Tokias žinutes žiniasklaidoje, deja,

Pamestos monetos Palangoje

monetos

Kartais istorija prabyla ne iš storų kronikų ar valdovų laiškų. Kartais ji suskamba mažame, delne telpančiame metalo gabalėlyje – monetoje, kuri prieš kelis šimtus metų išslydo kažkam iš pirštų Palangos smėlyje. Įsivaizduokite: XVI a. rytas prie Baltijos. Palei kopas linguoja arkliais kinkomi vežimai, nuo jūros pučia druskingas vėjas, o Palangos dvaro kieme šurmuliuoja pirkliai, žvejai, keliautojai. Kažkas skuba, kažkas derasi dėl prekių, kažkas skaičiuoja pinigus. Ir štai – moneta nukrenta ant žemės. Gal jos niekas nepastebi. Gal savininkas trumpam sustoja,

Už neiškeltą valstybės vėliavą per valstybės šventes siūlo 100-300 eurų baudą

vėliava

Liepos 9 d.  Seimo narys Audronius Ažubalis (konservatorius) įregistravo Lietuvos Respublikos administracinių nusižengimų kodekso 519 straipsnio pakeitimo projektą, kuriuo siūloma griežtinti atsakomybę už Lietuvos valstybės vėliavos neiškėlimą valstybės švenčių dienomis. Pagal šiuo metu galiojančią tvarką, Vasario 16-ąją, Kovo 11-ąją ir Liepos 6-ąją Lietuvos valstybės vėliavą privaloma iškelti prie valstybės ir savivaldybių institucijų, įstaigų, įmonių, organizacijų bei gyvenamųjų namų, kuriuose nuolat gyvenama. Tačiau praktika rodo, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose šios pareigos masiškai nepaisoma. Šiuo metu už valstybės vėliavos iškėlimo tvarkos

Padėkojo garsinusiems Pamario kraštą Lietuvos moksleivių dainų šventėje

padėkos

Šilutės rajono savivaldybėje pagerbti ir simbolinėmis dovanomis apdovanoti Lietuvos moksleivių dainų šventėje mūsų kraštui atstovavusių kolektyvų vadovai bei savivaldybės administracijos delegacija. Šiemet Lietuvos moksleivių dainų šventėje Šilutės rajonui atstovavo net 270 dalyvių – jaunieji dainininkai, muzikantai, šokėjai ir jų vadovai, kurie savo talentu, nuoširdžiu darbu garbingai pristatė Pamario kraštą. Apdovanoti Šilutės meno mokyklos jaunųjų ir jaunučių chorų vadovė Daiva Pielikienė, folkloro ansamblio vadovė Vytautė Stonkutė, akordeonininkų seksteto vadovė Loreta Kabanova, fanfarinio pučiamųjų instrumentų orkestro „Pamarys“ ir šokių kolektyvo „Pamarietė“ vadovai

Taip pat skaitykite