Šilutiškiai lengvaatlečiai – antri tarp rajonų atstovų

Du savaitgalius iš eilės Šilutės sporto mokyklos lengvaatlečiai liejo prakaitą Panevėžio lengvosios atletikos manieže. Ypač sėkminga buvo pastaroji išvyka – 2015 m. Lietuvos rajonų jaunių ir jaunimo pirmenybėse mūsiškiai pelnė antrąją vietą ir grįžo su įspūdinga taure. Prieš tai varžęsi jaunučiai laimėjo trečią vietą.

Jaunių pirmenybių prizininkai (iš kairės): priekyje – E. Ruslys, D. Čiupinas; antroje eilėje – R. Petraitis, J. Tubutis, G. Vytuvytė, G. Šumalovas, A. Noreikaitė, J. Šertvytytė.

Didžiausių pagyrų nusipelnė šešiolikametė Giedrė Vytuvytė (treneris S. Oželis), iškovojusi tris medalius. Giedrė greičiausiai nubėgo 60 metrų (8,09), 300 metrų distanciją įveikė trečia (43,12), estafetėje 4×200 m taip pat pelnė bronzos medalį.
Gytis Šumalovas finišavo antras 2000 m kliūtinio bėgimo distancijoje (6:45,21) ir bėgdamas 3000 m (10:14,38). Ernestas Ruslys tapo čempionu 60 m barjerinio bėgimo takelyje (8,61). Sidabro medaliu pasipuošė trišuolininkė Aistė Noreikaitė (10 m 59 cm). Deimantas Čiupinas 300 metrų distanciją įveikė trečias (38,32).
Sėkmė lydėjo ir trenerės Linos Leikuvienės auklėtinius: Aistė Šertvytytė rutulį nustūmė 12,80 m ir pelnė sidabrą; Jokūbas Tubutis 600 m taip pat finišavo antras (1:29); Robertas Petraitis trečias finišavo bėgdamas 600 ir 1000 metrų.
Taškų komandai pelnė sėkmingai startavę Rimvydas Anukas, Greta Šertvytytė, Gintarė Kuisytė, Paulina Gedvilaitė, Dovydas Pranckevičius.
Tarp jaunių ir jaunimo lengvosios atletikos pirmenybėse dalyvavusių 37 rajonų komandų Šilutės atstovai liko antri (156 taškai), nusileidę tik Kėdainių rajono komandai (186 tšk.), treti – Marijampolės lengvaatlečiai (139 tšk.).

Jaunučių varžybų prizininkai: A.Vaitiekus, B. Kalvaitytė, A. Bendžius, K. Jašauskaitė, G. Bartkutė. Linos Leikuvienės nuotr.

Jaunučiai – treti
Analogiškose jaunučių Lietuvos lengvosios atletikos pirmenybių zoninėse rajonų varžybose tame pat Panevėžio lengvosios atletikos manieže tarp 36 komandų mūsų rajono atstovai iškovojo trečią vietą – 36 taškai. Trenerių L. Leikuvienės, S. Oželio ir M. Urmulevičiaus auklėtiniai iškovojo 5 medalius. 1000 m kliūtinį bėgimą laimėjo Aurimas Bendžius (3:03,24 min.), trišuoliu toliausiai šoko Kristina Jašauskaitė (10,91 m). Sidabro medalius trišuolyje iškovojo Beatričė Kalvaitytė (9,21 m) ir Aleksas Vaitiekus (11,43 m), 2000 m distanciją trečia nubėgo jauniausia varžybų dalyvė penktokė Gerda Bartkutė. Penktąsias vietas užėmė Jurga Rudytė (rutulys – 9,75 m), Giedrė Sudeikytė (600 m –1:49,78 min.), Emilija Saudargaitė (60 m b/b – 10,71 s), septinti finišavo Julija Baciutė (600 m – 1:50,43 min.) ir L. Janušauskas (60 m – 8,12 s).
Tarp 36 komandų mūsų rajono jaunučiai pelnė trečią vietą (36 tšk.). Taškai buvo skaičiuojami už 6 pirmąsias vietas. I vietą užėmė Kėdainių r. (43 tšk.), II vietą – Šiaulių r. (42 tšk.). Įdomu, kad 10 taškų nugalėtojų komandai pelnė ėjikai, o net19 – šuolininkai su kartimi, kur dalyvavo vien trys šio rajono atstovai…
Pirmąsias šešias vietas techninėse rungtyse ir 1-10 vietas bėgimo rungtyse užėmę dalyviai pelnė teisę dalyvauti Lietuvos jaunučių finalinėse varžybose Vilniuje.

„Pamario“ ir trenerio
M. Urmulevičiaus inf.

2 komentarai

  • Ačiū

    Geros naujienos, ačiū treneriams. Puikūs vaikai, geras jaunimas. Esate šaunuoliai.

  • Pastabus

    Tai ir pavyzdys, kokio gero jaunimo turime, kokie geri vaikai. Pritariu, kad treneriams verta viešai padėkoti.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite