Šilutės savivaldybės biurokratams – Seimo kontrolieriaus kirtis

Gydytojos Reginos Kulpienės-Jaunienės ir 14 kitų Šilutės pirminės sveikatos priežiūros centro darbuotojų skundą dėl Šilutės rajono savivaldybės biurokratinių veiksmų Seimo kontrolierius Raimondas Šukys pripažino pagrįstu. „Savivaldybė nevykdė jai pavaldžios įstaigos (Šilutės PSPC) ir jos vadovo veiklos efektyvios priežiūros ir kontrolės“, – nurodyta 14 lapų Seimo kontrolieriaus pažymoje, pateiktoje šių metų kovo pradžioje.

Šilutės PSPC darbuotojai teigė esą nepatenkinti tuometinės merės D. Žebelienės ir administracijos direktoriaus R. Ambrozaičio formaliu ir biurokratišku darbu, nes nesulaukė jokių veiksmų dėl nesutarimų su įstaigos vyr. gydytoja J. Ažukaitiene. Darbuotojų susitikime su mere, mero pavaduotoju A. Balčyčiu, PSPC stebėtojų tarybos nariais V. Kainovaičiu, J. Purliu kolektyvas išsakęs savo pastabas ir pasiūlymus. 2013 m. vasarį žlugusiame Ūkio banke Šilutės PSPC prarado 1,8 mln. Lt, tačiau iš rajono vadovų jokių veiksmų nesulaukta. Įvyko dar vienas kolektyvo ir Savivaldybės vadovų bei atstovų pokalbis, jame dėl ligos nedalyvavo PSPC vyr. gydytoja J. Ažukaitienė. Laikinai vyr. gydytojo pareigas einančiam L. Indriuškai buvo pateiktas klausimų sąrašas, į kuriuos ir vėliau atsakymų negauta. Kolektyvas pateikė Savivaldybei raštą, kad nepasitiki vyr. gydytoja J. Ažukaitiene. Savivaldybės taryba nepritarė Šilutės PSPC finansinei ataskaitai ir vyr. gydytojos veiklos ataskaitai. Kolektyvo iškeltų problemų neanalizavo nei Savivaldybė, nei PSPC stebėtojų taryba. Kilo abejonių, ar gali be konkurso vyr. gydytoja J. Ažukaitienė priimti į darbą padalinio vadovus, ar gali be steigėjo leidimo eiti ir gydytojo higienisto pareigas? Skunde teigiama, kad rajono vadovai nesiskaito su kolektyvu, elgiasi biurokratiškai, jų veikla labiau panaši į neveikimą. Su skundu pateikti keli oficialūs raštai.
Seimo kontrolierius R. Šukys kreipėsi į Savivaldybę, prašydamas pateikti su skunde minimais įvykiais susijusius dokumentus. Jie būtini tiriant Savivaldybės administracijos pareigūnų veiklą (neveikimą), tačiau nebus vertinama Savivaldybės tarybos ir jos komitetų veikla.
Seimo kontrolieriui atsakymą pateikė tuometinė rajono merė D. Žebelienė. Be kita ko, merė pripažįsta, kad vyr. gydytoja J. Ažukaitienė be rajono Tarybos, savivaldybės administracijos ir įstaigos stebėtojų tarybos žinios ėjo ir antras pareigas. Nuo 2013 m. birželio 1 d. J. Ažukaitienė nebevadovauja įstaigai. Tiesa, nutylėta, kad J. Ažukaitienei išmokėta 6 mėnesių atlyginimų dydžio išeitinė kompensacija… Merės D. Žebelienės rašte pažadėta: „Paskyrus naująjį (…) centro vadovą, bus organizuojamas stebėtojų tarybos posėdis ir parengta ilgalaikė įstaigos veiklos strategija bei rekomendacijos dėl šios įstaigos darbuotojų darbo sąlygų gerinimo“.
Pažadas, žinoma, gražus, tačiau iš valdžios atstatydinta Savivaldybės vadovybė tesuspėjo vyr. gydytoju paskirti viešuosius pirkimus tvarkiusį ir mediko išsilavinimo neturintį Liutaurą Indriušką, kuris į kolektyvą neįnešė nei ramybės, nei tvarkos. Per 4 šių metų mėnesius dar nepateikė Savivaldybei siūlymo net pakeisti įstaigos struktūrą, nes vadintis vyr. gydytoju šis darbuotojas neturėtų.
Kolektyve verda aistros, jau susikaupė nemažai priekaištų ir šiam PSPC vadovui, o Savivaldybės taryba nepritarė praėjusių metų įstaigos finansinės veiklos bei vadovo ataskaitai, nors L. Indriuška antrąjį praėjusių metų pusmetį jau buvo laikinasis vadovas. Taryba nusprendė neskirti šiam vyr. gydytojui kintamosios atlyginimo dalies.
Išvardinus daug įstatymų, teisės aktų ir net aktualių teismo nutarčių panašia tema, padarytos skundo tyrimo išvados. Seimo kontrolierius konstatavo, kad Savivaldybės administracija neužtikrino tinkamo PSPC darbuotojų prašymų nagrinėjimo, buvo pažeisti konstituciniai teisinės valstybės, valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms, teisės viršenybės, gero administravimo, atsakingo valdymo, skaidrumo principai, todėl skundas dėl savivaldybės administracijos biurokratinių veiksmų laikytinas pagrįstu.
Vyr. gydytoja J. Ažukaitienė ėjo ir kitas pareigas, ko Savivaldybė nežinojo, nors privalu turėti tokią informaciją. Vyr. gydytoja J. Ažukaitienė kaip įstaigos vadovė pareigas atliko aplaidžiai ar visai neatliko, nesirūpino tinkamu darbo laiko, darbo užmokesčio nustatymu ir t. t. Įstaigos įstatuose nurodyta, kad į padalinių vadovų pareigas priimama konkurso keliu, už konkurso organizavimą atsako vyr. gydytojas. Savivaldybės administracija nepagrįstai neįžvelgė pažeidimo ir nesiėmė konkrečių veiksmų, t. y. nekontroliavo įstaigos ir jos vadovės veiklos, priimant darbuotojus į Greitosios medicinos pagalbos skyriaus vedėjo pareigas.
J. Ažukaitienė nepateikė jokių konkrečių pasiūlymų dėl Ūkio banke įšaldytų įstaigos lėšų. „Darytina išvada, kad Savivaldybė nekontroliavo PSPC ir jo vyr. gydytojos veiksmų, susijusių su įstaigos ūkine veikla, darbuotojų priėmimu, darbuotojų tinkamų darbo sąlygų užtikrinimu, t. y. Savivaldybė nevykdė jai pavaldžios įstaigos ir jos vadovo veiklos efektyvios priežiūros ir kontrolės“, – rašoma pažymoje.
Pripažįstama, kad šiuo atveju Savivaldybė netinkamai vykdė funkcijas, o pareigūnų veiksmuose galima įžvelgti aplaidumo ir biurokratizmo požymių, tokiu būdu buvo pažeisti iš Konstitucijos kylantys teisinės valstybės, valdžios įstaigų tarnavimo žmonėms, teisės viršenybės bei gero administravimo, atsakingo valdymo (teisėtumo, objektyvumo ir kiti) principai.
Nors skundas dėl savivaldybės administracijos biurokratinių veiksmų laikytinas pagrįstu, Šilutės PSPC kolektyvas ir naujasis vyr. gydytojas (neturintis medicinos išsilavinimo) L. Indriuška tebesiaiškina tarpusavio reikalus, vėl plaukia skundai į valdžios institucijas…

„Pamario“ inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite