Šilutės r. savivaldybė iš pernykštės 18 vietos šiemet pakilo į geriausiųjų penketuką. Tam daugiausiai įtakos turėjo sumažėjusi biudžeto skola, skaidriau naudojamos biudžeto lėšos. Aukštą balą lėmė, kad palyginus efektyviai buvo valdomas mokyklų tinklas (infrastruktūra). Deja, mažėja užsienio investicijų.

Lietuvos savivaldybių indeksą nustačiusio Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.

Lietuvos savivaldybių indeksą Lietuvos laisvosios rinkos institutas sudarė jau šeštą kartą. Sudaryti du: 6 didžiųjų miestų ir 54 mažųjų savivaldybių reitingai.
„Daugelyje sričių pasitempusi aukštyn, Šilutės savivaldybė turėtų atkreipti dėmesį į pernai mažėjusį veikiančių ūkio subjektų skaičių 1000 gyventojų. Išduotų statybos leidimų skaičius 1000 gyventojų atsiliko nuo vidurkio tarp mažųjų savivaldybių (4,4 lyginant su 6,9 vidurkiu). Tiek užsienio, tiek vietos investicijų Šilutėje vis dar mažiau nei vidutiniškai mažosiose savivaldybėse, tačiau gerai tai, kad jų po truputį daugėja. Tai padeda gerinti socialinius rodiklius“,– teigia Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.
Savivaldybės reitingo šuolį aukštyn lėmė mažesnė biudžeto skola (nuo 62,8 proc. nuo 2014 m. pajamų iki 55,7 proc. 2015 m.), pagausėjo skelbiamų viešųjų pirkimų (nuo 60 proc. 2014 m. iki 71 proc. 2015 m.). Dėl viešųjų pirkimų skaidriau naudojamos biudžeto lėšos. Dėl optimizuojamo mokyklų tinklo geriau įvertinta švietimo sritis.
Bendros tendencijos
Iš didžiųjų miestų lyderio pozicijas šiemet išlaikė Vilniaus miestas, po jo rikiuojasi Klaipėda, Šiauliai ir Kaunas. 54 mažųjų savivaldybių reitinge pirmauja Kauno rajonas, antras – Klaipėdos rajonas, treti – Druskininkai.
Gera žinia ta, kad pernai bendra situacija gerėjo daugelyje savivaldybių. Veikė daugiau ūkio subjektų, verslu užsiėmė daugiau gyventojų. Mažėjo bedarbių, gyvenančiųjų iš socialinių pašalpų per metus sumažėjo daugiau kaip ketvirtadaliu. Savivaldybės kapanojosi ir iš skolų, sumažinti jas sugebėjo trys ketvirtadaliai šalies savivaldybių.
Tačiau situacija gerėja ne visur vienodai. Tyrimas atskleidė, kad šalyje yra didelė socialinė ir ekonominė atskirtis, tačiau atskirties problemą tiksliau atskleidžia atotrūkis ne tarp miestų ir regionų, o tarp ekonomiškai aktyvių ir stagnuojančių savivaldybių. Šią atskirtį tiksliausia būtų pavadinti investicijų atskirtimi.

Kol vienos savivaldybės į priekį eina dideliais žingsniais, kitos stovi vietoje – yra savivaldybių, kur vienam gyventojui tenka vos po kelis eurus investicijų. Tai skaudžiai jaučia jų gyventojai – socialinių pašalpų gavėjų procentas net rajonuose skiriasi 11 kartų, bedarbių – daugiau kaip 3 kartus.

„Skirtumas yra ne tarp Vilniaus ir likusios Lietuvos, o tarp ekonomiškai aktyvių ir ekonomiškai stagnuojančių regionų. Štai viename Lietuvos pakraštyje esantis Tauragės rajonas pritraukė užsienio gamyklas, pirmauja pagal tiesiogines užsienio investicijas, tenkančias vienam gyventojui. Kitame pakraštyje esanti Ignalina pirmauja pagal nedarbą, investicijų čia mažėjo.
Tokių pavyzdžių – apstu. Jie rodo, kad vienintelis gerovės receptas yra aktyvus verslas, ateinantys investuotojai. Savivaldybės čia gali daug nuveikti, pradedant palankia mokestine aplinka, elementariu internetinės svetainės pritaikymu. Žinoma, pirmiausia, jos turi panaikinti biurokratines kliūtis, paprastai sakant, – pravesti žmogų per visus reikalingus kabinetus, – teigia Lietuvos laisvosios rinkos instituto prezidentas Žilvinas Šilėnas.
Trumpai:
6 didžiųjų miestų savivaldybių reitingas: Vilniaus m., Klaipėdos m., Šiaulių m., Kauno m., Alytaus m., Panevėžio m.

54 mažųjų savivaldybių reitingo geriausiųjų penketukas: Kauno r. , Klaipėdos r., Druskininkai, Marijampolė, Šilutės r.

Savivaldybių indeksą 2016 rasite čia: http://llri.lt/Savivaldybiu_indeksas_2016
Lietuvos savivaldybių indekse gerai vertinamos tos savivaldybės, kurios:
taupo mokesčių mokėtojų pinigus, gyvena pagal savo pajamas, skaidriai naudoja biudžeto lėšas;
savo veikla neriboja vartotojų pasirinkimo, skatina konkurenciją tarp paslaugas teikiančių įmonių ar įstaigų;
mažina mokesčių naštą, užtikrina palankias sąlygas verslui;
efektyviai valdo turimą turtą ir parduoda tą turtą, kuris nėra būtinas pagrindinėms funkcijoms vykdyti;
atsisako nebūtinų, nepirminių savo funkcijų;
savo funkcijoms vykdyti pasitelkia efektyviau veikiantį privatų sektorių;
mažina administracinę ir biurokratinę naštą.

Lietuvos savivaldybių indekso tyrimo vadovė Aistė Čepukaitė.

2014 m. Lietuvos laisvosios rinkos instituto rengiamas savivaldybių indeksas laimėjo prestižinį „Templeton Freedom Award“ (JAV) apdovanojimą ir 100 tūkst. JAV dolerių premiją. Tarptautinis apdovanojimas kasmet teikiamas organizacijoms už jų indėlį skatinant konkurenciją ir žmogaus veiklumą.

Apie Lietuvos laisvosios rinkos institutą:

Lietuvos laisvosios rinkos institutas (LLRI) yra privati, pelno nesiekianti, nepolitinė organizacija, įsteigta 1990 metais. Instituto misija – įtvirtinti individo laisvės ir atsakomybės, laisvosios rinkos bei ribotos valdžios idėjas. LLRI atlieka tyrimus reikšmingais ekonomikos ir jos politikos klausimais, rengia įstatymų ir jų projektų ekspertizes, užsiima švietėjiška veikla.

Asta Narmontė,
Lietuvos laisvosios rinkos instituto komunikacijos vadovė
El. p. asta@llri.lt