Per dvejus metus tymais užsikrėtusių asmenų Europoje padaugėjo 15 kartų ir pasiglemžė 72 gyvybes. Šiemet Lietuvoje sunkia infekcine liga – tymais jau susirgo devyni nuo šios ligos neskiepyti vaikai iki dešimties metų amžiaus. Susirgo ir devyni suaugusieji. Šalies medikai įvardija vienintelę to priežastį – nesiskiepijimą.

VšĮ Šilutės ligoninės Vaikų ligų skyriaus gydytoja Vaidilutė Intienė taip pat perspėja tėvus apie mirtiną virusą, kurie atsisako skiepyti savo vaikus.

Tymų protrūkis Rusnėje

Vos tik prakalbus apie išaugusį sergamumą tymais, gydytoja V.Intienė prisiminė pirmąsias savo darbo dienas Šilutės ligoninėje, kai Rusnėje siautė tymų protrūkis. „Aš susidūriau akis į akį su šia grėsminga liga – tymais. Nuo tada supratau, kad tai rimta ir pavojinga liga, į kurią negalima numoti ranka”, – perspėjo Skyriaus vedėja. Ji gerai prisimena ir savo pirmąjį pacientą, kuris tuomet mirė nuo tymų viruso sukeltų komplikacijų – kvėpavimo takų nepakankamumo, sunkaus plaučių uždegimo. Tuo metu skaudu, anot V.Intienės, stebėti mažųjų kančias ir jų tėvus, tačiau šiuo metu jau yra užtikrintas aukštas skiepijimosi nuo tymų lygis.

Nesutinka su tėvų nuomone

Medikė stebisi kai kurių tėvų pasisakymais, jog skiepai nereikalingi ar net kenksmingi. Ji pateikė pavyzdį, jog anksčiau šalyje pasiskiepijusių nuo tymų buvo 95 – 98 procentai, o likusioji dalis – nepaskiepyti vaikai: „Šie 2 -5 procentai vaikų buvo nepaskiepyti ne dėl tėvų pageidavimo to nedaryti, bet dėl kontraindikacijų”. Vaikų ligų gydytoja neigia šią neteisingą mintį ir skeptikus ragina pažvelgti į skaičius ir pasidaryti išvadas.  Anot medikės, jei nesiskiepijančių skaičius išaugtų, tai susirgimų ir mirčių padaugėtų ir Lietuvoje.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro medikai (ULAC) perspėja tėvus ir globėjus, kurie atsisako skiepyti savo vaikus ar atidėlioja vaikų profilaktinių skiepų kalendoriuje numatytų skiepų laiką.

Tymų vakcina pasaulyje skiepijama jau daugiau nei 40 metų. Tai gyvų susilpnintų virusų vakcina, skiepijama antraisiais gyvenimo metais. Kad susidarytų ilgalaikis imunitetas ir imuninės atminties mechanizmai, tymų vakciną būtina įskiepyti bent du kartus. Lietuvoje vaikai pagal nacionalinį skiepų kalendorių yra skiepijami 15 mėn. ir 6-7 metų amžiaus.

Turbūt visi esame skiepyti nuo tymų vaikystėje, tačiau tymais suserga ir suaugusieji. Medikė aiškino, jog tiek tymai, tiek vėjaraupiai – vaikiškos ligos, tačiau susergama ir vėlesniame amžiuje ir su labai rimtomis komplikacijomis.

Pernai Lietuvoje iš viso užregistruota 30 tymų atvejų, kurie buvo diagnozuoti keturiems vaikams ir 26 suaugusiems asmenims, kurių daugumos susirgusių asmenų skiepijimo būklė nežinoma. Sergamumas tymais ir toliau didėja Europos regiono šalyse. Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) duomenimis, 2018 m. sausio – lapkričio mėnesiais Europos regione tymais susirgo 69 654 asmenys.

Požymis – bėrimas

Tymai – tai ūmi, itin užkrečiama virusinė infekcija, plintanti oro lašiniu būdu ir pasireiškianti karščiavimu, katariniais reiškiniais, bėrimu. Gydytoja V.Intienė informavo, jog pirmiausia išberia veidą, kaklą, krūtinę ir rankas, galiausiai – kojas. „Ypač svarbu, jog tėvai, pastebėję bėrimą ant vaiko kūno, apie tai praneštų jį prižiūrinčiam gydytojui. Vien paskambinti gydytojui neužteks, privalu vaiką apžiūrėti specialistui”, – dėstė Vaikų ligų skyriaus vedėja.

Susirgimas iš pradžių pasireiškia bendrais požymiais, anot V.Intienės, kaip ir daugelio kitų susirgimų, pradeda perštėti gerklę, ją skauda. Vėliau atsiranda tamsiai rausvas bėrimas, kuris atsiranda po karščiavimo ir kataro, praėjus 3–4 paroms. Bėrimas laikosi apie savaitę, vėliau pradeda blėsti. Jei bėrimas nepastebimas, pasak Skyriaus vedėjos, gali prasidėti ir komplikacijos – ausų, plaučių uždegimai, smegenų encefalitas.

Šiuo metu, esant ypač mažam sergamumui tymais, daugelis asmens ir visuomenės sveikatos specialistų retai susiduria su šia infekcija. Yra galimybė, jog, padidėjus sergamumui tymais Lietuvoje, ne visi sveikatos priežiūros specialistai sugebės atpažinti šią ligą.

Viktorija SKUTULIENĖ