Šilutės ligoninėje – tausojančios operacijos lazeriu

operacijos

Operaciją atlieka gydytojas chirurgas Danas Masiulionis (dešinėje), jam asistuoja Šilutės ligoninės vyr. gydytojas A. Starkus (kairėje).

Šilutės rajono gyventojams atsiveria naujos galimybės gydytis arčiau namų – Šilutės ligoninėje pradėta operuoti lazeriu. Šis pažangus metodas taikomas tiek kraujagyslių chirurgijoje, tiek proktologijoje. Pavyzdžiui, gydant kojų venų varikozę, hemorojų ir kitus susirgimus.

Vienas iš chirurgų, atliksiantis operacijas lazeriu – Danas Masiulionis, bendrosios praktikos chirurgas, sukaupęs didelę laparoskopinės chirurgijos patirtį. Jis atlieka lazerines bei radiodažnumines venų, hemorojaus, išangės fistulių ir kryžkaulio cistų operacijas, taip pat kitas chirurgines ir endoskopines procedūras. Gydytojas nuolat gilina žinias tarptautinėse ir nacionalinėse mokslinėse konferencijose, stažuojasi privačiose užsienio  klinikose.

Pažangi paslauga – arčiau pacientų

Šilutės ligoninėje pradėtas naudoti lazerinės chirurgijos aparatas. Jis pritaikytas įvairioms kraujagyslių ir proktologinėms intervencijoms – nuo venų varikozės iki hemorojaus, išangės fistulių ar kryžkaulio cistų gydymo. Tai leidžia atlikti operacijas be skausmingų pjūvių ir ilgo gijimo, tausojant pacientą.

„Nuo šiol Šilutės rajono pacientams, sergantiems kraujagyslių ligomis, gydymas tapo prieinamesnis. Procedūras lazeriu galima atlikti čia pat, Šilutės ligoninėje, nebevykstant į didmiesčius. Džiaugiuosi, kad šias procedūras mūsų ligoninėje atliks patyrę ir kvalifikuoti specialistai,“ – sako Šilutės ligoninės vyriausiasis gydytojas Algis Starkus.

Turint šeimos gydytojo siuntimą ir gydytojui chirurgui nustačius indikacijas operacijai, ši sveikatos priežiūros paslauga pacientui nekainuos. Tai bus finansuojama Privalomojo sveikatos draudimo fondo (toliau – PSDF) biudžeto lėšomis.

Venų ligos ir tausojantis gydymas lazeriu

Gydytojai pastebi, kad negydomos veninės kraujotakos ligos pamažu progresuoja ir gali sukelti rimtų sveikatos sutrikimų. Dažniausiai pasitaikančios – išsiplėtusios kojų venos ir hemorojus, ilgainiui sukeliančios diskomfortą, skausmą ar net komplikacijas.

Venų varikozė – tai išsiplėtusios, po oda matomos kojų venos. Jos dažniau vargina moteris, ypač nėštumo, menopauzės metu ar karštuoju sezonu. Tiesa, ši liga neaplenkia ir vyrų. Paveldimumas, mažas fizinis aktyvumas, ilgas sėdėjimas ar stovėjimas – dažniausi šios ligos rizikos veiksniai. Daugumai pacientų, sergančių venų varikoze, anksčiau ar vėliau prireikia operacijos.

Hemorojus – tai išangės srities veninių rezginių išsiplėtimas, pasireiškiantis nemaloniu maudimu, kraujavimu ar diskomfortu tuštinantis. Jį taip pat lemia paveldimumas, sėdimas darbas, netaisyklinga mityba ar vidurių užkietėjimas.

Operacijos lazeriu suteikia galimybę veiksmingai gydyti venų ligas. Pati operacija atliekama taikant vietinę, bendrinę nejautrą arba jų derinį. Procedūros metu naudojama ultragarsinė kontrolė leidžia gydytojui matyti visą operacijos eigą realiu laiku. Taip gydymas tampa tikslesnis ir saugesnis. 

Ką svarbų žinoti prieš operaciją?

Būtina gydytojo chirurgo konsultacija. Gydytojas chirurgas paskiria visus reikalingus tyrimus prieš operaciją, įvertina bendrą paciento sveikatos būklę.

Operacija trunka apie 40 min. Po operacijos pacientas stebimas palatoje ir po kelių valandų gali vykti namo.

Svarbu laikytis gydytojo rekomendacijų (po operacijos gali būti rekomenduojama dėvėti kompresines kojines, vengti intensyvaus fizinio krūvio ar karštų vonių keletą dienų).

Operacija apmokama PSDF lėšomis, jeigu pacientas turi šeimos gydytojo siuntimą.

Registruotis gydytojo chirurgo D. Masiulionio konsultacijai galima išankstinės registracijos sistemoje www.esveikata.lt, telefonu (+370 441) 61040 arba atvykus į Konsultacinę polikliniką, adresu Rusnės g. 1, Šilutė.

Šilutės ligoninės inf.

 

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Į Lietuvos banką grįžo daugiau kaip 30 mln. vienetų 1 euro cento ir 2 euro centų monetų

Sugrįžo 82 tonos vario… Praėjus septyniems mėnesiams nuo apvalinimo atsiskaitant grynaisiais pinigais pradžios, į Lietuvos banką jau grįžo per 30 mln. vienetų 1 ir 2 euro centų monetų. Šios monetos sveria 82 tonas ir užimtų daugiau kaip vieną traukinio krovininį vagoną, tačiau jų nominalioji vertė yra tik kiek didesnė kaip 440 tūkst. eurų. Prieš apvalinimą į Lietuvos banką paprastai per mėnesį grįždavo iki 1 mln. vienetų šių monetų. „Išaugęs į Lietuvos banką grįžtančių smulkiausių monetų skaičius rodo, kad apvalinimas veikia

Priminė apie Anatolijaus uraganą

Meteo.lt primena, jog lygiai prieš 26 metus, 1999 m. gruodžio 4-osios naktį ir dieną, Lietuvą siaubė uraganas Anatolijus. Iš tiesų tai buvo ne uraganas, o labai smarkaus vėjo audra (sukelta vidutinių platumų ciklono Anatol). Mūsų platumose tikrų uraganų (t. y. tropinių ciklonų) nebūna. Tik dėl tradicijos tokios stiprios audros kartais būna pavadinamos uraganais. Vėjo greitis (gūsių metu) siaučiant Anatolijui Nidoje buvo sustiprėjęs net iki 40 m/s, Klaipėdoje – iki 38 m/s, Šilutėje – iki 37 m/s, Lazdijuose ir Vėžaičiuose (Klaipėdos

Vydūno viešojoje bibliotekoje rinkosi Knygų skaitytojų klubas

Gruodžio 1 d. knygų mylėtojai ir skaitymo entuziastai dalyvavo Pagėgių savivaldybės Vydūno viešojoje bibliotekoje vykusiame Knygų skaitytojų klubo susitikime. Šis susibūrimas buvo ypač jaukus – literatūriniai pokalbiai susipynė su mezgimu. Skaitymas ir mezgimas susiliejo į vieną bendrą, šiltą ir kūrybišką bendrystę: pokalbiai rutuliojosi bemezgant… Atėjusieji papasakojo apie žiemos metu skaitomas knygas, rekomendavo leidinius bendraminčiams, tarėsi dėl tolimesnės klubo veiklos. Kitam susitikimui pasirinkta tema – kalėdinė ir žiemiška. Nuspręsta skaityti bei aptarti knygas, kurių pavadinimuose ar turinyje atsispindi Kalėdos, žiema, šventinė

Prekės, kurių nebuvo Sovietų sąjungoje: deficito epochos atspindžiai

deficitas

Sovietų sąjungos laikotarpis – tai era, kai trūko net paprasčiausių kasdienio gyvenimo prekių. Parduotuvių lentynos dažnai būdavo tuščios, o gauti maisto produktų ar buitinės technikos tapdavo tikru iššūkiu. Šis nuolatinis trūkumas gimdė savitą socialinį reiškinį – „blatą“ – neformalių ryšių sistemą, leidusią įsigyti deficitinių prekių per pažįstamus, apeinant oficialias paskirstymo grandis. Kodėl trūko prekių Deficito priežastys slypėjo pačioje planinės ekonomikos sistemoje. Valstybė kontroliavo visą gamybą ir paskirstymą, todėl prekės buvo dalijamos ne pagal realius žmonių poreikius, o pagal biurokratinius planus.

Taip pat skaitykite