Vakar Hugo Šojaus konferencijų centre prasidėjo dvi dienas truksianti tarptautinė mokslinė konferencija „Antrojo pasaulinio karo belaisviai nacių ir sovietų lageriuose 1939-1948 m.“. Į konferenciją atvyko ES valstybių istorikų, mokslininkų iš Austrijos, Prancūzijos, Vokietijos, Didžiosios Britanijos, Lenkijos, Italijos, Čekijos, Danijos, Latvijos bei Lietuvos.

Tarptautinė mokslinė konferencija vyksta Hugo Šojaus dvaro konferencijų centro salėje.

Konferenciją organizavo Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijų tyrimų centras, jiems talkino Šilutės r. savivaldybė, Macikų socialinės globos namai, Šilutės pirmoji gimnazija, Lietuvos lenkų sąjungos Šilutės skyrius.
Konferencijos dalyvius muzikiniu kūriniu pasveikino M. Sogny tarptautinio SOS TALENTS fondo globotinis Kasparas Mikužis (mokytoja L. Kašėtienė).
Tarptautinė konferencija Šilutėje vyksta ne atsitiktinai. Istorikus, mokslininkus susirinkti Šilutėje paakino greta esanti ypatinga vieta – Macikai, kur net 15 metų buvo kalinami karo belaisviai ar valdžiai neįtikę žmonės. Tokių vietų nėra nė viename kitame Lietuvos regione, mažai jų ir Europoje.
Konferencijos dalyvius pasveikino Šilutės r. savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis. Jis kalbėjo: „Macikai – ypač reikšminga vieta ne tik Šilutės krašto, Lietuvos, bet ir viso pasaulio istorijai. Čia nacių ir sovietų įvykdytus žiaurius nusikaltimus mena Macikų lagerių sienos, vis dar gyvi prisiminimai mūsų krašto žmonių atmintyje. 1939-1955 metais karo belaisvių stovykloje ir GULAG‘o skyriuje kalėję lenkai, belgai, prancūzai, amerikiečiai, britai, vokiečiai, rusai, lietuviai tapo liudininkais ir aukomis įvykdytų žiauriausių XX amžiaus represinių režimų. Nacių ir sovietų kankinti, žiauriomis gyvenimo ir priverstinio darbo sąlygomis gyvenę belaisviai neturėjo net ramios amžinojo poilsio vietos.
2013 m. Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro ir Šilutės rajono savivaldybės pradėtas projektas bei atlikti Macikų lagerių istoriniai, archyviniai ir archeologiniai tyrimai atskleidė vis dar menkai žinomą ir mažai tyrinėtą istorinę Antrojo pasaulinio karo metu Šilutės apylinkėse vykusių represijų pusę. Macikų lageris – šiandien nacionalinės reikšmės kultūros paveldo objektas. Tikiuosi, kad bus pripažinta ir Lietuvos istorijos paminklu. Juk tai vienas iš pasaulio istorijos puslapių.

Vokiečių okupacijos 1939-1944 metais Macikuose buvo įrengta karo belaisvių stovykla Stalag 1C Heydekrug, kur buvo kalinami karo belaisviai lenkai. Nuo 1940 m. ten kalinti belgai ir prancūzai, o 1941 m. – rusai.
Labiausiai ši stovykla pagarsėjo kaip karo lakūnų stovykla Stalag Luft 6 Heydekrug. Čia buvo kalinami Vokietijos karo belaisviai amerikiečiai, britai, kanadiečiai.
Nuo 1946 m. iki 1948 m. karo belaisvių stovykla vokiečių kareiviams Nr. 184 buvo perorganizuota į GULAG‘o Šilutės (Macikų) skyrių Nr. 3, kuris veikė iki 1955 m.
Vėliau imta kalinti okupacinei sovietų valdžiai neįtikę civiliai.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centro direktorė Teresė Birutė Burauskaitė ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto docentė dr. Arūnė Liucija Arbušauskaitė.

Sveikinu susirinkusius į tarptautinę konferenciją – paskutinįjį šio projekto, bet, manau, ne paskutinį mūsų krašto istorijos viešinimo etapą. Šiandien sužinosime iki šiol archyvuose, po žeme ar žmonių prisiminimuose slypėjusius faktus ir įvykius. Šiandien žengsime labai svarbų mūsų krašto istorijai žingsnį – Macikų mirties namai taps Vilties namais. Vilties įprasminti istorinę atmintį, stiprinti bendrystę, sutelktumą, formuoti mūsų krašto identitetą“
Meras padėkojo konferencijos ir projekto partneriams, Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centrui (LGGRTC), jo direktorei Teresei Birutei Burauskaitei, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto (KU BRIAI) mokslininkams bei visiems prisidėjusiems įgyvendinant projektą „Macikų mirties namai. Antrojo pasaulinio karo belaisvių ir GULAG’o lageriai 1939-1955 metais“ ir įteikė padėkas LGGRTC, KU BRIAI, Lietuvos lenkų sąjungos Šilutės skyriui, Macikų globos namų atstovams.
Pirmąjį pranešimą apie vokiečių ir prancūzų karo belaisvių Antrojo pasaulinio karo metais patirtį skaitė nacionalinio Atėnų kapodistriaus universiteto atstovas dr. Valentin Schneider.

Laima PUTRIUVIENĖ