Šilutėje rinkosi šalies trimitininkai

Šilutės rajono švietimo pagalbos centre įvyko metodinė praktinė konferencija, kurioje dalyvavo gausus būrys šalies trimitininkų mokytojų. Surengti tokią konferenciją Šilutėje sumanė ir šios iniciatyvos ėmėsi Šilutės rajono vaikų meno mokyklos mokytojas ekspertas Gražvydas Raila, fanfarinio orkestro „Pamarys“ vadovas ir dirigentas, taip pat varinių pučiamųjų ansamblio „Pamario Brass“ vadovas.

Į konferenciją susirinkę trimitininkai – muzikantai ir jų mokytojai.

Pasak G. Railos, mintis respublikinės trimitininkų ir trimito mokytojų asociacijos narius pakviesti į Šilutę kilo jau pernai, kai kolegos buvo susirinkę jo gimtinėje, Kelmėje. Konferencijos Kelmėje metu buvo aptarti asociacijos nuostatai. Asociacijos kūrimo iniciatoriai – šviesios atminties Viktoras Kovaliovas, Zenonas Šimkus ir Kazys Tiškus.
Šilutėje vykusios konferencijos tikslas buvo pasidalyti grojimo trimitu ir kitais variniais pučiamaisiais instrumentais ypatumais ir aktualijomis. Trimito mokytojams buvo naudinga išgirsti patarimų, kokie optimaliausi būdai sudominti mokinius ir taisyklingai jiems perteikti pradinį mokymą.
Apie šiuolaikinių technologijų taikymą mokant groti trimitu kalbėjo Lietuvos muzikos ir teatro akademijos profesorius Adomas Kontautas. Konferencijos dalyviai išklausė Šilutės rajono vaikų meno mokyklos mokytojo Edgaro Gedeikio pranešimą apie kvėpavimo technikos ypatumus grojant pučiamaisiais instrumentais, stebėjo Plungės Mykolo Oginskio meno mokyklos mokytojo metodininko Artūro Urniežiaus grojimo trimitu pamoką su pirmos klasės mokiniu Antanu Karaliumi Vytauto Didžiojo universiteto Muzikos akademijos asistentas, Šakių r. meno mokyklos mokytojas Nerijus Jakštonis skaitė pranešimą apie diapazono lavinimo būdus. Klaipėdos Stasio Šimkaus konservatorijos mokytojas Sigitas Petrulis dalijosi Platelių kūrybinės stovyklos pūtikų patirtimi. Vienas iš asociacijos įkūrimo iniciatorių Klaipėdos S. Šimkaus konservatorijos mokytojas Zenonas Šimkus apžvelgė trimitininkų ir trimito mokytojų asociacijos veiklą.

Laima PUTRIUVIENĖ

Vienas komentaras

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Priminimas keturračių vairuotojams neniokoti gamtos

keturračiais

Pavasarį Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai dažniau susiduria su pažeidimais, kai asmenys keturračiais ar krosiniais motociklais važinėja miškuose, pievose, saugomose teritorijose ar kitose vietose, kur tai daryti draudžiama. Aplinkosaugininkai primena, kad toks elgesys daro ilgalaikę žalą gamtai ir ragina laikytis taisyklių. Parengta atmintinė „Keturračiai, krosiniai motociklai gamtoje – pramogaukite atsakingai“. „Dėl neteisėto važinėjimo bekele vis dar niokojami gražiausi gamtos kampeliai – kraštovaizdžio draustiniai, piliakalnių šlaitai, upelių pakrantės. Tokie atvejai ne tik trikdo natūralią ekosistemų pusiausvyrą, bet ir rodo, kad daliai poilsiautojų

Dažniausios klaidos perkant oro kompresorių

kompresorius

Oro kompresorius dažnai perkamas gana paprastai – pasižiūrima į kainą, galią ir viskas. Visgi, būtent šiame etape padaromos klaidos, kurios vėliau pradeda jaustis kiekvieną dieną. Ir blogiausia tai, kad jos retai pasimato iš karto. Iš pradžių kompresorius veikia. Bet laikui bėgant atsiranda lėtėjimas, triukšmas, nuolatinis laukimas ar net nusivylimas, kad „kažkas ne taip“. Pirkimas pagal kainą vietoj realaus poreikio Viena dažniausių klaidų – rinktis pigiausią variantą su mintimi „pradžiai užteks“. Problema ta, kad oro kompresoriai nėra įrankis, kuris veikia „truputį

Nenaikinamas Sosnovskio barštis grasina negrįžtamais pokyčiais

Sosnovskio barščiai

„Sosnovskio barščio naikinimas reikalauja nuoseklumo – tai gana ilgas procesas, kuris trunka net iki 7 metų“, – savo Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos vyr. specialistė Dagmara Žebrauskienė, kuri specializuojasi invazinių rūšių Lietuvoje srityje. Pasak jos, Sosnovskio barštis – problema, su kuria susiduria ne tik Lietuva, bet ir didelė dalis Europos. Šis iš buvusios Sovietų Sąjungos teritorijų išplitęs augalas, šiandien laikomas viena pavojingiausių invazinių rūšių. Ypač sudėtinga situacija susiklosčiusi Rytų ir Šiaurės Europoje, kur su juo aktyviai kovoja ir kaimyninės šalys –

Pavasario alergija ar peršalimas: kaip atpažinti, kai simptomai vienodi?

Pavasarį alergijos simptomus patiria reikšminga dalis gyventojų, tačiau ne visi juos atpažįsta ar vertina rimtai. Naujausias „Lietuvos draudimo“ užsakymu atliktas gyventojų tyrimas rodo, kad pavasario metu alergijos simptomus pripažįsta jaučiantys 1 iš 4 arba 26 proc. šalies gyventojų. Ekspertai pataria, kaip laiku atpažinti, kas mus kamuoja – pavasarinė alergija ar sezoninis peršalimas. Alergijų daugėja Medicinos centrų „Northway“ alergologė-klinikinė imunologė, vaikų alergologė Rūta Tamošiūnienė sako, kad alerginių ligų skaičiaus augimas yra kompleksinis reiškinys, kurio negalima paaiškinti vien pažangesne diagnostika. „Pastaraisiais dešimtmečiais

Taip pat skaitykite