Šilutėje daugiausia pažeidėjų…

Policijos pareigūnai gegužės 6-8 d. vykdė prevencinę priemonę – kontroliavo, ar vairuotojai sustoja prieš pėsčiųjų perėją ir praleidžia pėsčiuosius.  

Nustatyta 13 pažeidimų, kai asmenys, vairuodami transporto priemones, prie pėsčiųjų perėjų nesustojo ir nepraleido pėsčiųjų (Šilalėje – 1, Tauragėje – 3, Šilutėje – 9). Pažeidėjams surašyti administracinio nusižengimo protokolai.

Primename, kad norint išvengti nelaimės, vairuotojai visą laiką turi būti budrūs. Priartėję prie nereguliuojamos pėsčiųjų perėjos visada privalo sulėtinti greitį, sustoti ir praleisti pėsčiuosius.

Nuo gegužės 9 d. iki 11 d. vyks vairuotojų veiklos, nesusijusios su vairavimu (naudojimasis mobiliojo ryšio priemonėmis vairuojant, kai neturima laisvų rankų įrangos), privalomų saugos priemonių (saugos diržų, saugos šalmų, vaikams skirtų specialių sėdynių (prisegimo sistemų) naudojimo kontrolė.

Būkite saugūs kelyje!

Įvykiai Šilutės rajone

  • Gegužės 3 d. rytą  Bikavėnų k., Vainuto sen., pastebėta, kad iš lauko pusės apgadinti parduotuvės stiklo paketų langai – 3 vnt. Nuostolis 263 eurai. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • Gegužės 9 d. rytą  Švėkšnoje pažįstamas vyras, gim. 1964 m., sukėlė fizinį skausmą blaiviai moteriai, gim. 1952 m. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • Gegužės 9 d. vėlų vakarą namuose V. Kudirkos g., Šilutėje, neblaivi (1,92 prom.) moteris, gim. 1967 m., sukėlė fizinį skausmą neblaiviai (2,60 prom.) moteriai, gim. 1986 m. Moteris sulaikyta. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • Balandžio 29 d. į policiją  kreipėsi vyras, gim. 1960 m., kai tądien prieš pietus nuėjęs į rūsį Smėlyno g., Šilutėje, pasigedo pinigų, kuriuos buvo sudėjęs į stiklinę tarą ir pasislėpęs. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
  • Gegužės 9 d. vakare Virkytų k., Švėkšnos sen., neblaivus (1,77 prom.) vyras, gim. 1981 m., vairavo automobilį ,,Audi“. Pradėtas ikiteisminis tyrimas.
Tauragės apskrities VPK inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite