Linksma ir besišypsanti Nina Adamovič atvykusius ją pasveikinti 90-ojo gimtadienio progu svečius pasitiko savo namuose, Laisvės kvartale, Šilutėje. Energijos nestokojanti, apsupta dukters šeimos – dukters su vyru ir dviejų anūkių – džiaugėsi svečiais, išklausiusi sveikinimus ir linkėjimus, mielai papasakojo apie savo gyvenimą.

90-metė šilutiškė Nina Adamovič.

Pasveikino jubiliatę
Duris atidarė dukra Liudmila Sandra Tunaitienė, Šilutės meno mokyklos muzikos mokytoja. Tikriausiai iš mamos paveldėjusi linksmą būdą ir šypseną, pakvietė visus į mamos namus. Pirmiausia jubiliatę sveikino Savivaldybės meras Vytautas Laurinaitis: „Yra žmonių, kurie išskirtinai apdovanoti gražiu amžiumi, o jūs dar nuostabiai gražiai atrodote. Ir toliau džiaukitės savo šeima, gyvenimu, būkite tokia pat linksma ir gyvybinga. Sveikindamas visos savivaldybės vardu, linkiu geros sveikatos. 95-erių tikrai sulauksite, o kad sulauktumėte 100 metų, dovanojame vitaminų“.
Mero pavaduotojas Algis Bekeris, kreipdamasis į jubiliatę, atviravo, kad nelabai įsivaizduoja, kaip pats atrodys tokio amžiaus būdamas. „Ši moteris nė iš tolo nepanaši į tokių metų sulaukusį žmogų. Gal Sodra klaidą įvėlė?“, – juokavo vicemeras ir linkėjo sulaukti 100 metų.
Sveikindamas savo seniūnijos gyventoją ir įteikdamas jai gražią gėlių puokštę seniūnas Raimondas Steponkus palinkėjo sveikatos ir ilgų metų. Savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėjas Alvidas Šimelionis, pasveikinęs ilgaamžę, pakvietė visus nusifotografuoti.

Jubiliatė su dukters Liudmilos Sandros Tunaitienės šeima ir sveikintojais iš Savivaldybės.

Ilgas gyvenimo kelias
Jubiliatė pasakojo: ,,Augau Baltarusijoje. Mūsų šeima buvo didelė: broliai ir keturios seserys. Nors tėvai buvo paprasti žmonės, dirbo ūkyje, tačiau mumis labai rūpinosi, buvo mums labai geri. Kai broliai jau lankė mokyklą, verkdama prašiausi ir aš į ten – norėjau mokytis. Tėveliai leido ir mane. Mokslai sekėsi, baigiau 7 klases.
Į Šilutę atvykau po karo, 1945 metais. Čia sutikau savo vyrą Valentiną. Susituokėme. Vyras visą gyvenimą dirbo vairuotoju, o aš – vis su pinigais. Auginome dvi dukras. Džiaugiuosi, kad šilutiškė dukra su šeima šiandien kartu su mumis. Esu labai turtinga moteris ne tik metais, bet turiu penkis anūkus, aštuonis proanūkius ir vieną proproanūkį. Gaila, kad jau esu netekusi vienos savo dukters – širdis neatlaikė…“
N. Adamovič pasakojo, kad jos diena prasideda 9 val. ryto. Kasryt valgo avižinių dribsnių, pagardina juos kuo sugalvodama – tai mėlynėmis, tai cukinijomis ar kitokiomis sodo gėrybėmis. Valgo bulvių patiekalus, neatsisako ir lašinių. Vadinasi, norint ilgai gyventi, reikia valgyti daug avižinių dribsnių…
,,Mano diena prabėga greitai. Mėgstu paskaityti laikraščius, žurnalus pavartyti. Akinių prireikia tik smulkesnėms raidėms perskaityti. Žiūriu televizorių. Mėgstamiausi serialai: „Čiauškutė“, „Gyvenimo šukės“. Kai jau pradedu žiūrėti, negaliu praleisti. Išeinu į lauką pakvėpuoti tyru oru, vasarą mėgstu ant suoliuko pasėdėti. Anksčiau mėgdavau megzti. Ne viena šilutiškė mano rankų mezginiais pasipuošusi būdavo. Tik kojinių ir pirštinių nemėgdavau…
Turiu puikią dukrą, ir žentas Povilas labai geras. Retai tokių būna. Labai myliu visus savo vaikaičius ir vaikaites. Nė vieno negalėčiau išskirti“, – džiaugėsi ir šiandien save apsitvarkanti jubiliatė.
Už lango šalo, krito lengvos snaigės, o namuose buvo šilta ir jauku. Mama ir močiutė su savo artimiausiais žmonėmis kalbėjosi apie prabėgusius metus ir gyvenimo prasmę. Iš jubiliatės akių tryško optimizmas ir gyvenimo džiaugsmas. Kiekvienam to reikėtų pasimokyti.
Birutė Morkevičienė