Šiluma. Kuo daugiau sutaupome, tuo brangiau mokame…

Nuo rugpjūčio 1 d. šilumos kaina padidės nuo 19,49 cento už kilovatvalandę šiluminės energijos iki 21,99 ct. Už tai turime dėkoti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, nuo metų pradžios pateikusiai naują kainodaros metodiką. Joje numatyta ir tai, kad kaina didinama, jeigu šilumos pagaminama mažiau negu numatyta.

Šilumos gamintojų investicijos siekiant pigiau gaminti šiluminę energiją ir jos naudotojų taupumas atsigręžė šilumos įkainių didėjimu.

Iki šiol džiugiai ir su pakilimu raportavęs apie mažėjančias šilumos kainas ir naujas investicijas UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Šaulys prieš Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį stovėjo paniuręs ir sakė, kad šį kartą gerų naujienų nebus. Nors klausimas dėl naujų šilumos kainų buvo įtrauktas kaip papildomas, komiteto nariai nutarė pirmiausia išklausyti šilumos gamintojus.
Šilumos tinklų bendrovės ekonomistė Rita Kamarauskienė sakė, kad nauja kaina apskaičiuota atsižvelgiant į 10 parametrų, tarp jų ir į infliacijos koeficientą, realizuotos šilumos kiekio pokytį, nusidėvėjimą, investicijas ir kt. Tai kol kas pirminiai skaičiavimai, tačiau vargu ar kas nors keisis, kai gegužės 29 d. kainodaros metodika bus peržiūrima.
Darytina išvada: jeigu taupome – šilumos kaina didėja, kad šilumos tinklų įmonei būtų kompensuoti praradimai… Šiuo atveju išeina, kad bet kokios investicijos šilumos taupymui ir jos gamybos modernizavimui šilumos kainos vartotojams nemažina.
Kitas paradoksas: sprendimus dėl šilumos kainų priima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o padidinti kainas privalo Savivaldybės taryba… Gal galėtų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atvykti į Šilutę ir paaiškinti savo sprendimus?
R. Kamarauskienė dar kartą patvirtino, kad viena iš kainos didinimo priežasčių – sumažėjusi šiluminės energijos gamyba. Šiais metais buvo planuota pagaminti 94 tūkst. megavatvalandžių šiluminės energijos, bet dėl šiltos žiemos ir sumažėjusių sąnaudų pagaminta tik 85 tūkst. megavatvalandžių. Tai kainą padidino 0,5 cento už viena kilovatvalandę. Bendrovės direktorius Algis Šaulys irgi patvirtino, kad renovuojant daugiabučius ir dėl to sumažėjus šiluminės energijos poreikiui, kainas teks vėl didinti. Akivaizdu, kad esant tokiai politikai, šilumos gamintojų nuostoliai perkeliami vartotojams.
Nepaisant nepasitenkinimo, sutarta sprendimo projektą dėl UAB „Šilutės šilumos tinklai“ tiekiamos šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ teikti svarstyti tarybai, prieš tai aptarus frakcijų susirinkime.
Tai, kad mažėjant šilumos gamintojų pajamoms dėl mažėjančio šilumos suvartojimo nuostolius tenka kompensuoti vartotojams, gali gerokai sumažinti ir taip nelabai didelį gyventojų norą dalyvauti daugiabučių namų renovacijos programoje.

Vaidotas VILKAS

5 komentarai

  • miestelėnas

    Tai cirkas: šilumos vartotojų mažyn, nes Šilutė ir kaimai ištuštėjo, tai likusiems vartotojams teks už šilumą mokėti brangiau, nors ir katilai nauji, ir kuras pigus… Jeigu investicijos didina šilumos kainą, tai mums jų nereikia.

  • logika

    Logika: savivaldybėje ponų ir liokajų tik daugyn, pamario krašte gyventojų tik mažyn, už šiukšles, šilumą mokesčiai vis didyn. Ar aš kvailas, ar mane kvailu daro?

  • bunis

    Matau vėl Šilutėj vamzdžius šilumos trasų keičia. Baikit nesąmones! Vėl mums reikės tuos milijonus sunešti?!.

  • jes

    Kai as apsišiltinau namą, t. y. investavau, šildyti reikėjo mažiau malkų, šildymas atpigo. O su tuo jūsų centralizuotu sildymu kazko nesuprantu: Šilumos tinklai gauna pelno, o šildymą brangina. Bespridelas kažkoks.

  • stebi

    Tamsta namą siltinai iš savo pinigu, o Šilumos tinklai investuoja europines lėšas, jų nereikia GRĄŽINTI, tai iš kur tada brangimas: kiek žmonės taupydami iš vargo neapmoka už tą niekam nepanaudotą šilumą, už tai turi sumokėti tie, kurie moka. Tegul pasižiūri, kiek ten etatų, o algos seniai ikikrizinės ir gerokai ugtelėję. Bet kam tai rūpi? Mūsų valdžia turi savo „rūpesčių”…

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Įsigalioja lašišų ir šlakių apsaugai skirti žvejybos ribojimai

lašišos

Nuo spalio 16 d. iki gruodžio 31 d. galios draudimas žvejoti lašišų iš šlakių nerštui svarbiuose upių ruožuose. Vienoje populiariausių upių, Neryje, bus draudžiama žvejoti nuo kelio Nr. 262 tilto (aukščiau Jonavos) iki Žirmūnų tilto Vilniuje, nuo Valakupių tilto iki geležinkelio Vilnius-Ignalina tilto ir nuo Buivydžių pėsčiųjų tilto iki Baluošos žiočių. Likusiuose Neries ruožuose žvejoti galima turint žvejo mėgėjo bilietą, tačiau privaloma paleisti visas sugautas lašišas ir šlakius. Nuo spalio 1 d. iki gruodžio 31 d. taip pat galioja margųjų

Rugsėjis buvo drėgniausias nuo 2017 metų

orai drėgni

Meteo.lt paskelbė, jog rugsėjis pasižymėjo dideliu kritulių kiekiu ir tapo drėgniausiu nuo 2017 metų, o atėjęs ir jau beveik įpusėję spalis kol kas kritulių gausumu neišsiskyrė. Kiek drėgniau buvo tik vakariniuose šalies rajonuose. Vidutiniškai Lietuvoje iškrito 25 mm kritulių, o tai sudaro 36 % spalio mėn. normos. Skirtumas tarp drėgniausių ir sausiausių šalies vietovių siekia iki 8-9 kartų. Spalio 1-15 d. (iki 9 val. ryto) daugiausia kritulių iškrito: Nidoje – 62,2 mm (64 % spalio mėn. normos); Kretingoje – 61,4

Šį medžioklės sezoną leidžiama sumedžioti daugiau vilkų 

vilkai

Aplinkos ministrė patvirtino 318 vilkų sumedžiojimo per 2026-2027 metų medžioklės sezoną limitą. Praėjusį medžioklės sezoną buvo nustatytas 307 vilkų sumedžiojimo limitas, o sumedžioti 275 vilkai.  Vilkų medžiojimo sezonas prasideda spalio 15 d. ir trunka iki kovo 31 d. Išnaudojus leidžiamą  sumedžiojimo limitą, vilkų medžiojimo sezonas  nutraukiamas anksčiau. Kaip nustato limitą? „Kasmet tariamės su mokslininkais, vykdydami tarptautinius įsipareigojimus vertiname vilkų populiacijos būklę Lietuvoje. Pagal specialistų pateikiamus duomenis nustatome vilkų sumedžiojimo limitą. Šiemet limitas šiek tiek didesnis nei pernai, tačiau apskaičiuotas taip,

Ugniagesiai gelbėtojai primena prasidėjus šildymo sezonui pasirūpinti namų saugumu

Prasidėjus naujam šildymo sezonui, ugniagesiai gelbėtojai įspėja apie nerimą keliančią tendenciją – praėjusį šildymo sezoną gaisrų gyvenamuosiuose pastatuose padaugėjo beveik penktadaliu, juose žuvo 50 žmonių. Nors bendras gaisrų skaičius šalyje mažėjo, gyventojų namuose jų kyla vis daugiau. Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentas (PAGD) ragina gyventojus jau dabar pasirūpinti šildymo įrenginių saugumu, kad praėjusio sezono tragedijos nepasikartotų. Vien sausį gaisruose žuvo 18 žmonių Praėjęs šildymo sezonas pareikalavo daugiau gyvybių nei ankstesnis. Nuo 2025 m. spalio iki 2026 m. balandžio pabaigos Lietuvoje

Taip pat skaitykite