Šiluma. Kuo daugiau sutaupome, tuo brangiau mokame…

Nuo rugpjūčio 1 d. šilumos kaina padidės nuo 19,49 cento už kilovatvalandę šiluminės energijos iki 21,99 ct. Už tai turime dėkoti Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai, nuo metų pradžios pateikusiai naują kainodaros metodiką. Joje numatyta ir tai, kad kaina didinama, jeigu šilumos pagaminama mažiau negu numatyta.

Šilumos gamintojų investicijos siekiant pigiau gaminti šiluminę energiją ir jos naudotojų taupumas atsigręžė šilumos įkainių didėjimu.

Iki šiol džiugiai ir su pakilimu raportavęs apie mažėjančias šilumos kainas ir naujas investicijas UAB „Šilutės šilumos tinklai“ direktorius Algis Šaulys prieš Tarybos Ekonomikos ir finansų komiteto posėdį stovėjo paniuręs ir sakė, kad šį kartą gerų naujienų nebus. Nors klausimas dėl naujų šilumos kainų buvo įtrauktas kaip papildomas, komiteto nariai nutarė pirmiausia išklausyti šilumos gamintojus.
Šilumos tinklų bendrovės ekonomistė Rita Kamarauskienė sakė, kad nauja kaina apskaičiuota atsižvelgiant į 10 parametrų, tarp jų ir į infliacijos koeficientą, realizuotos šilumos kiekio pokytį, nusidėvėjimą, investicijas ir kt. Tai kol kas pirminiai skaičiavimai, tačiau vargu ar kas nors keisis, kai gegužės 29 d. kainodaros metodika bus peržiūrima.
Darytina išvada: jeigu taupome – šilumos kaina didėja, kad šilumos tinklų įmonei būtų kompensuoti praradimai… Šiuo atveju išeina, kad bet kokios investicijos šilumos taupymui ir jos gamybos modernizavimui šilumos kainos vartotojams nemažina.
Kitas paradoksas: sprendimus dėl šilumos kainų priima Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija, o padidinti kainas privalo Savivaldybės taryba… Gal galėtų Valstybinė kainų ir energetikos kontrolės komisija atvykti į Šilutę ir paaiškinti savo sprendimus?
R. Kamarauskienė dar kartą patvirtino, kad viena iš kainos didinimo priežasčių – sumažėjusi šiluminės energijos gamyba. Šiais metais buvo planuota pagaminti 94 tūkst. megavatvalandžių šiluminės energijos, bet dėl šiltos žiemos ir sumažėjusių sąnaudų pagaminta tik 85 tūkst. megavatvalandžių. Tai kainą padidino 0,5 cento už viena kilovatvalandę. Bendrovės direktorius Algis Šaulys irgi patvirtino, kad renovuojant daugiabučius ir dėl to sumažėjus šiluminės energijos poreikiui, kainas teks vėl didinti. Akivaizdu, kad esant tokiai politikai, šilumos gamintojų nuostoliai perkeliami vartotojams.
Nepaisant nepasitenkinimo, sutarta sprendimo projektą dėl UAB „Šilutės šilumos tinklai“ tiekiamos šilumos kainos dedamųjų nustatymo“ teikti svarstyti tarybai, prieš tai aptarus frakcijų susirinkime.
Tai, kad mažėjant šilumos gamintojų pajamoms dėl mažėjančio šilumos suvartojimo nuostolius tenka kompensuoti vartotojams, gali gerokai sumažinti ir taip nelabai didelį gyventojų norą dalyvauti daugiabučių namų renovacijos programoje.

Vaidotas VILKAS

5 komentarai

  • miestelėnas

    Tai cirkas: šilumos vartotojų mažyn, nes Šilutė ir kaimai ištuštėjo, tai likusiems vartotojams teks už šilumą mokėti brangiau, nors ir katilai nauji, ir kuras pigus… Jeigu investicijos didina šilumos kainą, tai mums jų nereikia.

  • logika

    Logika: savivaldybėje ponų ir liokajų tik daugyn, pamario krašte gyventojų tik mažyn, už šiukšles, šilumą mokesčiai vis didyn. Ar aš kvailas, ar mane kvailu daro?

  • bunis

    Matau vėl Šilutėj vamzdžius šilumos trasų keičia. Baikit nesąmones! Vėl mums reikės tuos milijonus sunešti?!.

  • jes

    Kai as apsišiltinau namą, t. y. investavau, šildyti reikėjo mažiau malkų, šildymas atpigo. O su tuo jūsų centralizuotu sildymu kazko nesuprantu: Šilumos tinklai gauna pelno, o šildymą brangina. Bespridelas kažkoks.

  • stebi

    Tamsta namą siltinai iš savo pinigu, o Šilumos tinklai investuoja europines lėšas, jų nereikia GRĄŽINTI, tai iš kur tada brangimas: kiek žmonės taupydami iš vargo neapmoka už tą niekam nepanaudotą šilumą, už tai turi sumokėti tie, kurie moka. Tegul pasižiūri, kiek ten etatų, o algos seniai ikikrizinės ir gerokai ugtelėję. Bet kam tai rūpi? Mūsų valdžia turi savo „rūpesčių”…

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

Pasisavino vyro pinigus

Tauragės apskrities VPK praneša apie įvykius Šilutės rajone. Sausio 30 d. į Šilutės r. PK kreipėsi vyras, gim. 1970 m., gyv. Dariaus ir Girėno g., Šilutėje, kad 16 m. už jį jaunesnė moteris pasisavino jo 700 eurų. Pradėtas ikiteisminis tyrimas. Vasario 5 d. vakare viešoje vietoje Melioratorių al., Šilutėje, neblaivus (2,25 prom.) vyras, gim. 2002 m., sukėlė fizinį skausmą 10 metų už jį vyresniam vyrui. Taip pat apdaužė ir apgadino netoli stovėjusį moters elektrinį motorolerį. Nuostolis 200 eurų. Pradėtas ikiteisminis

Palangių daržininkystė prasideda. Kaip greičiau užsiauginti šviežių ir sultingų svogūnų laiškų?

svogūnai ant palangės

Dienoms jau pagaliau ilgėjant, savaime norisi daugiau žalumos ir vitaminų. Ant palangės žaliuojantys prieskoniai ir žalumynai ne tik kuria pavasarišką nuotaiką, bet ir yra nepamainomi pagalbininkai virtuvėje. Kad palangių daržininkystės sezonas Lietuvoje jau prasidėjo, pastebi prekybos tinklo „Iki“ komunikacijos vadovė Gintarė Kitovė. Pasak jos, dažnuose namuose pirmaisiais pavasario pranašais tampa svogūnų laiškai, mat svogūnų sodinukų kaina patraukli, o daug darbo jiems užauginti nereikia. „Populiarėjant sveikai mitybai ir natūralumui, daugelis atsigręžia į tai, kuo užsiimant matydavo savo tėvus, senelius. Todėl daržininkystė

Ant dviračio – ištisus metus. Kokių taisyklių negalima pamiršti žiemą?

Ant dviračio žiemą

Pastarųjų žiemų klimato pokyčiai keičia mūsų šalies dviratininkų elgesį: Lietuvoje dviratis tampa nebe sezonine, o ištisus metus naudojama transporto priemone. Ekspertai pataria, kaip dviračiu rūpintis žiemos laikotarpiu ir kokių taisyklių, esant dabartinėms oro sąlygoms, privalu laikytis sėdant ant šios transporto priemonės.   „Nors eismo dalyviai dažnai laikosi nuomonės, kad dviratis šaltuoju metu nėra tokia patogi transporto priemonė kaip automobilis, vis šiltesnės žiemos leidžia jį minti visus metus. Svarbu žinoti, kad žiemos sezonu reikia tinkamai jį paruošti ir kiekvieną kartą atidžiai

Kreditinei kortelei – 75-eri: kaip vienas išradimas pakeitė mūsų finansinius įpročius

Ar žinojote, kad vasario 8 d. švenčiame kreditinės kortelės gimtadienį? Šią dieną galime pažvelgti į šio išradimo istoriją ir tai, kaip jis pakeitė mūsų finansinį gyvenimą. Per daugiau nei 70 metų kreditinė kortelė tapo neatsiejama gyvenimo dalimi. Kaip ir kodėl – pasakoja „Luminor“ banko kasdienės bankininkystės vadovė Aušrinė Mincienė. Pirmoji kreditinė kortelė atsirado 1950 metais, kai JAV finansinių paslaugų teikėjai „Diners Club“ išleido kortelę, skirtą restorano sąskaitoms apmokėti. Tai buvo nauja finansinė idėja, sugalvota vienos vakarienės metu, kai verslininkas Frankas

Taip pat skaitykite