Šiemetinis braškių sezonas nedžiugina
Šie metai ypač nepalankūs braškių augintojams. Gegužę į braškynus buvo įsisukusios šalnos, o per patį braškių derlių merkė lietūs. Net prie namų auginantys braškes skundėsi, kad šiemet nepavyko braškių išsaugoti – nušalo. Turguje bemaž visi prekeiviai siūlo iš Lenkijos atvežtų braškių. Praėjusį šeštadienį braškių kilogramas kainavo 7-8 litus. Šių uogų dar galima prisiskinti Degučiuose, ūkininko Romo Undžiaus braškyne.
Bene didžiausias braškių augintojas Šilutės rajone degutiškis Romas Undžys Jonines vadina atskaitos tašku, mat tuomet prasideda braškių skynimas. Ir mes ūkininką aplankėme per Jonines, kai braškyne netrūko uogautojų. Išpuoselėtos sodybos šeimininkus Albiną ir Romą Undžius sutikome raškančius trešnes. Sutuoktiniai neslėpė, kad dar nuo ryto nespėję pavalgyti, todėl ir įsisuko į trešnę.
Nors didžiausias darbymetis būna per braškių skynimą, tačiau auginantojai darbo turi visus metus. Dabar Romas Undžys į braškyną atskuba anksti – 4 val. ryto, bet ne braškių skinti – varnėnų pagąsdinti. Ūkininkas yra įtaisęs specialią šaudyklę, kuri periodiškai iššauna, sukeldama garsą ir taip baidydama virš braškyno nuolat ratus sukančius sparnuočius.
Šiemet R. Undžys braškėmis užsodino 5 ha plotą. Tai šiek tiek mažiau negu pernai, mat darbus lemia ir gamtinės sąlygos. Pernai dėl nepalankaus oro nemažai braškių teko aparti. Kelias dienas siautėjęs 30 laipsnių karštis kartu su dideliu vėju niokojo braškyną. Uogos iškepė, o naujai pradėjusios augti ir sirpti susproginėjo.
Gamtos kaprizai
Ūkininkas 5 ha plote užaugino ,Korona’, ,Polka’, ,Darselekt’, ,Pandora’, ,Pegasas’, ,Zumba’ veislių braškių. Pasodino ir vienintelės lietuviškos veislės – ,Dangė’. Nors ūkininkas tikina, kad visos veislės geros, tačiau didžiausia išdavikė pasirodė esanti lietuviškoji ,Dangė’ – neatlaikė pavasario šalnų. „Beveik 4 naktis dirvos paviršiuje buvo 3-4 laipsniai šalčio. Nieko negalėjau padaryti – nušalo 1 ha braškyno. Teko girdėti, kad ūkininkai, bandę užkloti braškes, jų taip pat neišsaugojo“.
Reikia investicijų
Pradėjęs ūkininkauti nuo 15 arų ūkininkas kasmet į braškyną investuoja. Turi įsigijęs nemažai žemės ūkio technikos, vien rankomis kasmet vis didesnių plotų įdirbti nebūtų įmanoma. Du kartus per savaitę po braškyną sukiojasi ravėtuvai, nes, pasak ūkininko, rankomis ravima tik aplink uogas. Frezais purenama žemė bei naikinamos žolės ir nereikalingi ūgliai tarpueiliuose. Turi technikos ir braškėms sodinti. Sodinamąją pasigamino pats, prisiminęs, kokia teko dirbti pas ūkininką Švedijoje. Šiemet įdiegė itališką laistymo sistemą. Ūkininkas talkininkų neieško, jam padeda žmona Albina, kuri net traktorių vairuoja.
Degučių braškyne – vilniečiai
„Iš pradžių uogomis prekiavome patys, tačiau iš mūsų nenorėjo pirkti. Pažiūrėdavo, kad žmona laukiasi, pažiūrėdavo, kad uogos labai didelės, gražios, ir nuspręsdavo, kad prekiaujame atvežtinėmis“, – prisimena ūkininkas. Vienam kitam pirkėjui pasiūlė atvažiuoti į braškyną ir įsitikinti, kad braškės augintos Degučiuose. Taip ir prasidėjo. Per daugelį metų A. ir R. Undžių braškynas tapo žinomas ne tik mūsų rajono gyventojams – atvažiuoja ir iš kitų rajonų: Tauragės, Gargždų, Jurbarko, Klaipėdos. Geografija plečiasi, mat aplankantys gimines Šilutės rajone ir nugirdę apie braškyną taip pat skuba prisiuogauti. Braškes šiemet raškė ir vilniečiai, ir anykštėnai. Ūkininkas neslepia, kad būna ir nepatenkintų – dažniausiai todėl, kad jis negali pasiūlyti palankaus laiko norintiems braškiauti. Dažnai braškyne būna apie 100 braškiautojų, kurie uogas skina net trimis eilėmis.
Pernai vasaros karalienių – braškių užteko iki vidurvasario, baigė skinti liepos 20 dieną.
Laima PUTRIUVIENĖ
uogu daug o chemijos dar daugiau
koke alga moki