Šiemet profesinės mokyklos priims virš 20 tūkst. naujų mokinių

Šiemet ir kitais metais į profesinio mokymo įstaigas iš viso numatoma priimti 41,2 tūkst. mokinių, t. y. kasmet po 20,6 tūkst. mokinių – tiek pat, kiek ir pernai. Tai nustatė Vyriausybė, pirmą kartą patvirtinusi ne vienerių, o dvejų metų preliminarų priėmimo į profesinio mokymo įstaigas planą. Daugiausia valstybės finansuojamų vietų planuojama inžinerijos, paslaugų, gamybos ir perdirbimo, informacijos ir ryšio technologijos sritims.

„Šiemet į priėmimo planavimą aktyviau įtraukėme pačių profesinių mokyklų socialinius partnerius, Tarybas, vyko viešosios konsultacijos, siekiant detaliau atliepti visų šalies regionų poreikį, darbo rinkos tendencijas. Planuodami taip pat remiamės įvairiomis analizėmis, prognozėmis, kurių duomenys rodo, kad augs darbuotojų paklausa prekybos, transporto priemonių remonto, gamybos, pramogų ir poilsio organizavimo, informacinių technologijų srityse“, – sako švietimo, mokslo ir sporto viceministrė Agnė Kudarauskienė.

Vyriausybei patvirtinus bendrą valstybės finansuojamų vietų skaičių pagal švietimo sritis, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija šį skaičių pagal švietimo sritis paskirstys regionams – nuo šių metų atsisakoma detalaus centralizuoto planavimo papildomai pagal profesinio mokymo formas, profesinio mokymo įstaigas bei kvalifikacijas. Nuo šiol kiekviena profesinė mokykla galės pati susidaryti planą, kiek ir į kokias vykdomas programas numato priimti mokinių, atsižvelgiant į savo priėmimo pajėgumus, regiono darbo rinkos poreikius ir tendencijas.

Mokinių priėmimas į profesinio mokymo įstaigas, kaip ir ankstesniais metais, vyks keliais etapais – pagrindinis priėmimas žiemos ir vasaros etapais ir papildomas priėmimas vasaros pabaigoje.

Švietimo, mokslo ir sporto min. inf.

Rekomenduojami video

Visi naujausi straipsniai

„Delfi“ paskelbė pirmąjį Lietuvoje savivaldybių reitingą: kur geriausia gyventi?

Naujienų portalas „Delfi“, bendradarbiaudamas su žurnalu „Reitingai“, atliko tyrimą, kuriame net pagal 140 rodiklių įvertintos visos 60 Lietuvos savivaldybių. Tai – pirmasis toks tyrimas Lietuvoje, visapusiškai atskleidžiantis gyvenimo kiekvienoje savivaldybėje privalumus ir trūkumus. Analizuojant tyrimo rezultatus galima sužinoti, kurios savivaldybės stipriausios ekonomiškai, kurios gali didžiuotis geriausia sveikatos apsauga, švietimu, infrastruktūra ar kitais aspektais, o kur kitoms labiausiai reikia pasitempti. Parodė visapusišką vaizdą Tyrimas suskirstytas į 12 kategorijų – sveikatą, ekonomiką, švietimą, infrastruktūrą, aplinką ir tvarumą, saugumą, užimtumą ir pajamas, socialinę

Visuomenės informavimas apie numatomą statinių projektavimą

Projekto pavadinimas:  Dviejų pastatų gyvūnams auginti – karvidžių, pastatų žemės ūkio produkcijai tvarkyti – svirno ir pieno bloko, žemės ūkio paskirties grupės, Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2, statybos projektas. Statinių statybvietės adresas ir žemės sklypo kadastrinis numeris, arba statinių geografinės koordinatės (kai nesuformuotas žemės sklypas): Šilutės r. sav., Švėkšnos sen., Jurkaičių k. 2 (8872/0008:4 Švėkšnos k.v.).   Statinių esama ir (ar) numatoma pagrindinė naudojimo paskirtis, statinių tipai: Karvidė Nr.1 – žemės ūkio paskirties grupės, gyvūnams auginti pastatų paskirties,

Nuo gegužės 21-osios bus galima žvejoti karšius Nemuno deltos vandenyse

priėjimas prie vandens

Aplinkos ministerija primena, kad gegužės 15 d. prasideda žiobrių žvejybos draudimas, kuris tęsis iki birželio 15 d. Visi žvejybos draudimai galioja tiek jų pirmąją, tiek paskutiniąją dieną, todėl penktadienį jau bus draudžiama gaudyti žiobrius. Baigiasi draudimas žvejoti kiršlius ir salačius, todėl nuo šeštadienio, gegužės 16-osios, vėl bus leidžiama juos žvejoti. Kitą savaitę, nuo gegužės 21 d., jau bus galima gaudyti karšius Nemuno deltos regioninio parko teritorijoje esančiuose vandens telkiniuose ir žvejoti 400 m zonoje apie Dabintos pusiasalį Kauno mariose. Atkreipiame

Ar išlaikėme senas kapų tvarkymo tradicijas? Kviečiame pasidalinti nuotraukomis

kapai

Artėjant Europos kapinių savaitei, kuri minima paskutinę gegužės savaitę, kviečiame pasidairyti po Lietuvos kapines, paieškoti tradiciškai tvarkomų kapaviečių, išsaugotų senų kryžių, pasidžiaugti tęsiamomis tradicijomis ir pasidalinti savo nuotraukomis. Siųsdami būtinai nurodykite, iš kokių kapinių jūsų nuotraukos. Senąsias kapinių tvarkymo tradicijas atspindinčių nuotraukų autorius apdovanosime. Tradicinės Lietuvos kapinės Nuo seno kaimų kapinaitės išsiskirdavo jaukumu, jos dažnai būdavo ant kalvelių, prie koplytėlių ar senų medžių. Kapinės būdavo laikomos sakralia erdve — jose vengta nereikalingo puošnumo, nieks nesistengė paminklų didybe ir dekoravimo gausa

Taip pat skaitykite